Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasitraukimas iš euro zonos: kaip tai atrodytų?

Euro ženklas prie Europos centrinio banko Frankfurte prie Maino.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Euro ženklas prie Europos centrinio banko Frankfurte prie Maino.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ar Airijai būtų geriau palikti euro zoną ir atgaivinti savo seną nacionalinę valiutą? Ar Graikijos ekonomika atsigautų greičiau, jei šalyje vėl būtų atsiskaitoma drachma? Apie teorinį pasitraukimo iš euro zonos patrauklumą valstybėms, turinčioms didelių finansinių problemų, rašyta labai daug. Tačiau klausimas, kaip valstybė galėtų tai padaryti, nebuvo taip giliai išanalizuotas, rašo BBC.

Kuo labiau įsigilini į klausimą „kaip“ (priešingai, nei klausimą „kodėl“) valstybė galėtų atsisakyti euro, tuo pasidaro aiškiau, kad praktiniai tokio sprendimo sunkumai būtų didžiuliai.

Kapitalo bėgimas

Tam, kad įsteigtų naują valiutą, valstybė turėtų paversti visas turimas euro santaupas fiksuotu tam tikros dienos kursu. Tačiau indėlininkai ir verslininkai pasyviai nelauktų, kol ta diena atkeliaus.

Pagrindinė naujos valiutos sukūrimo priežastis – tai noras padidinti šalies konkurencingumą, padarant savo eksportą pigesnį. Numanydami, kad nauja valiuta euro atžvilgiu nuvertėtų labai greitai, indėlininkai ir investuotojai norėtų savo santaupas palikti eurais arba kuria nors kita valiuta, kaip, pavyzdžiui, JAV doleriais.

Taigi pirmoji praktinė problema, paaiškėjus, kad valstybė rimtai svarsto pasitraukimą iš euro zonos – tai didžiulės pinigų sumos išvežimas iš šalies. Šis reiškinys kartais vadinamas „kapitalo bėgimu“.

Bendras poveikis būtų didžiulis indėlių pervedimas iš šalies ir bankų sistemos sužlugdymas. Valdžia, pasiryžusi pasitraukti iš euro zonos, beveik be abejonės mėgintų užkirsti kelią kapitalo bėgimui, tačiau analitikai labai skeptiškai vertina tokių mėginimų efektyvumą 21 amžiaus Europoje.Bendras poveikis būtų didžiulis indėlių pervedimas iš šalies ir bankų sistemos sužlugdymas. Valdžia, pasiryžusi pasitraukti iš euro zonos, beveik be abejonės mėgintų užkirsti kelią kapitalo bėgimui, tačiau analitikai labai skeptiškai vertina tokių mėginimų efektyvumą 21 amžiaus Europoje.

Jei užsitęsę nacionaliniai debatai dėl pasitraukimo iš euro zonos sukuria kapitalo bėgimo riziką, ar tylus pasiruošimas šio žingsnio sprendimui ir staigus paskelbimas apie tokį sprendimą šį žingsnį jau žengus, būtų alternatyva?

Kaip rašo BBC, toks planas galbūt suveiktų totalitarinėje valstybėje, tačiau yra negalimas šiuolaikinėje demokratijoje. Mintis, kad didžiuliai skaičiai naujų banknotų būtų paruošti ir paleisti cirkuliuoti slapta, yra absurdiška.

Rizikinga prieiga

Vis dėlto minutę pasvajokim, kad šios praktinės problemos galėtų būti įveiktos. Kur, tokiu atveju, finansine prasme, atsidurtų iš euro zonos pasitraukusi šalis? Ji turėtų didžiulę nacionalinę skolą, išreikštą eurais ir liktų įsipareigojusi mokėti tos skolos palūkanas eurais, kai tuo tarpu nauja valiuta surinktiems pajamų mokesčiams grėstų didžiulė rizika.

Alternatyva būtų paskelbti, kad nacionalinė skola bus konvertuota į naująją valiutą. Tačiau užsienio obligacijų investuotojams tai prilygtų įsipareigojimų nevykdymui. Jei šalis norėtų pasiskolinti daugiau pinigų, jai, faktiškai be abejonės, prireiktų mokėti baudines palūkanų normas, kad šame procese įtikintų dalyvauti obligacijų rinkos investuotojus.

Nesužlugdoma sąjunga?

Kontrargumentas išsakytoms mintims – valiutos pakeitimai jau ne sykį buvo sėkmingai įgyvendinti praeityje. Euras į valiutų cirkuliaciją įsiliejo be pernelyg didelių kliūčių, nors ir su daugybe metų pasiruošimo. Rytų Vokietijos markės buvo pakeistos į Vokietijos markes. Tačiau svarbiausias skirtumas šiais atvejais yra tas, kad valiuta, į kurią buvo konvertuojamos santaupos, buvo suvokiama kaip stabili. Todėl kapitalo bėgimo rizika neegzistavo. Tai suponuoja, kad jei pagrindinė problema yra silpnos valiutos pakeitimas stipria, praktiškiausias sprendimas būtų stipriausioms euro zonos narėms palikti šią pinigų sąjungą.

Kalbant praktiškai tai reikštų, kad Vokietija galėtų pasitraukti iš euro zonos, tuo tarpu finansiškai silpnesnės valstybės – ne. Tačiau nors kai kurie vokiečiai aiškiai jaučia nostalgiją Vokietijos markei, visiškai nepanašu, kad Berlynas inicijuotų pasitraukimą iš euro zonos. Euras nebuvo sukurtas su mintimis apie galimą jo žlugimą.

Valiutos sąjungos idėja yra ta, kad ji turėtų būti nesužlugdoma. Kad ir kaip teoriškai pasitraukimas iš eurozonos skambėtų patraukliai, praktiniai tokio sprendimo sunkumai taip pat neturėtų būti neįvertinti.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką