Kaip skelbiama „Le Figaro“, daugelis analitikų sutinka, kad ši krizė – rimčiausias finansinis išbandymas pasauliui nuo pat 4-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Be to, daugelis specialistų sutinka, kad buvusiam ekonomikos balansui atkurti prireiks dešimties, o galbūt ir dar daugiau metų.
Kaip rašoma prancūzų leidinyje, pirmas dalykas, kuris akivaizdus ekonomikos krizės metu – nesibaigiantis Kinijos galios stiprėjimas. 2009 metais šiai šaliai tapus didžiausia pasaulio eksportuotoja ir didžiausia automobilių rinka, šiemet jos ekonominiai rodikliai aplenkė Japonijos, ir dabar Kinija yra antroji ekonomika pasaulyje. Išaugo ir Kinijos išlaidos karo pramonei – jos šiuo metu yra antrosios pagal dydį pasaulyje, lenkdamos tokias valstybes kaip Rusija, Prancūzija ar Didžioji Britanija.
Beje, kaip pastebi publikacijos autorius, krizės metu besivystančios šalys vis daugiau pinigų ėmė skirti gynybos tikslams ir jau ėmė sparčiai vytis Vakarų Europos valstybes. Indija ir Brazilija pateko į dešimtuką valstybių, skiriančių daugiausia lėšų gynybos reikmėms. Prognozuojama, kad jau artimiausiu laiko jos konkuruos su Vokietija, Prancūzija ir Didžiąja Britanija.
„Le Figaro“ pabrėžia ir tai, kad tuo metu, kai Vakarų valstybės nuo krizės nukentėjo gana smarkiai, besivystančių šalių ekonomikos netgi augo ir pasibaigus ekonomikos nuosmukiui bus strateginės nugalėtojos.
Leidinys pabrėžia, kad nepasiteisino ir prognozės, neva Rusijai ši krizė irgi bus labai skausminga. Bent jau politiniame gyvenime Rusija užmezgė itin gerus santykius su Vakarų Europos valstybėmis, o ekonomika irgi negriuvo taip, kaip per ankstesnę finansinę krizę Rusijoje.
Leidinyje rašoma, kad akivaizdžiausias yra pramoninės revoliucijos gigančių susilpnėjimas: Šiaurės Amerika, Europa, Japonija labiausiai kenčia nuo krizės smūgių ir panašu, kad artimiausiu metu jų įtaka tikrai nebebus tokia, kokia buvo iki šiol.
Sustiprėjusios tokios valstybės kaip Kinija ar Indija, pavyzdžiui, gali atmesti Vakarų valstybių siūlymus, kaip kovoti su klimato kaitos pasekmėmis, ir pačios investuoti į ekologines technologijas, taip rasdamos naujus būdus, kurie, panašu, dėl finansinių sunkumų bus sunkiai prieinami Vakarams. „Išsivysčiusios šalys susilpnėjo, o besivystančios tik sustiprėjo“, – reziumuoja „Le Figaro“.
