Indeksas OMXV smuko 0,7 proc., o OMXT padidėjo 0,4 proc. Daugiausia investuotojų, pastaruoju metu beieškančių mažiau rizikingų investavimo alternatyvų, dėmesio susilaukė tradicinių rinkos lyderių bendrovių TEO LT (+0,5 proc., 153 tūkst. eurų) ir „Tallink Grupp“ (+1,0 proc., 95 tūkst. eurų) akcijos.
Nurimus naujienų srautui apie pagrindinio „Snaigės“ akcijų paketo savininko pasikeitimą, bendrovės akcijų kaina ritasi žemyn – vakar „Snaigė“ pigo 7,0 proc., o iš viso per pastarąsias 2 savaites – beveik 12 proc.
Penktadienį tikėtis didesnių pokyčių gana sunku – investuotojai Baltijos šalių biržose išliks pasyvūs, o akcijų kainos bus labiau linkusios judėti žemyn. Situacija turėtų pradėti keistis jau nuo kitos savaitės – bendrovės po truputi pradės skelbti trečiojo ketvirčio veiklos rezultatus, kurių rinkos dalyviai laukia su nekantrumu ir atsargumu.
Baiminamasi, kad po puikaus pirmojo pusmečio, regiono bendrovių pajamų ir pelno augimo tempai, paveikti stojančių išsivysčiusių šalių ekonomikų, galėjo sumažėti.
Kita vertus, jeigu šie nuogąstavimai nepasitvirtintų, tai galėtų būti signalas ilgalaikiams pirkėjams pradėti aktyviau investuoti. Be to, belikus tik vienam ketvirčiui iki kalendorinių metų pabaigos, jau bus galima tiksliau prognozuoti metų rezultatus ir dividendus.
Slūgsta investuotojų nerimas
Vis daugiau ženklų, kad euro zona visgi tęs prasiskolinusių šalių gelbėjimą ir spalio viduryje Graikijos finansinės gyvybės palaikymo mechanizmas nebus išjungtas.
Ketvirtadienį Vokietijos parlamentas pritarė Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) galių išplėtimui. Gera žinia, kad už įstatymą balsavo ne tik valdančiosios koalicijos nariai, bet ir opozicija. Siūlymą parėmė net 523 parlamento nariai, o nepritarė tik 85.
Tai leidžia tikėtis, kad Vokietijoje vis garsesni nepritarimo tolesniam PIIGS (Portugalijos, Ispanijos, Airijos, Italijos ir Graikijos) gelbėjimui balsai yra labiau pataikavimas rinkėjams, o ne pasikeitusi įstatymų leidėjų nuomonė. Kartu su Vokietija vakar ETSF galių praplėtimui pritarė Estija ir Kipras. Viso siūlymui pritarė jau 13-os šalių parlamentai, penktadienį dėl įstatymo balsuos Austrija, vėliau Olandija, Slovakija ir Malta.
Kita vertus, Vokietijos, Estijos ir Kipro balsavimai tėra pritarimas tam, ką investuotojai jau didžiąja dalimi įvertino dar prieš du mėnesius.
Priminsime, Euro zonos vadovai dėl ETSF galių išplėtimo sutarė dar liepos 22 dieną. Tuomet investuotojams gausiai nerimaujant dėl Graikijos nemokumo, nutarta pirkti prasiskolinusių šalių obligacijas, padėti su sunkumais susiduriantiems bankams ir lengviau skolinti prasiskolinusioms šalims.
Taip pat tuomet preliminariai nutarta suteikti Graikijai naują 159 mlrd. eurų paskolą, tačiau pastarojo sprendimo sąlygos dar derinamos.
