Padėtis atskirose regiono šalyse tampa vis skirtingesnė. Rusija ir Lenkija žadina didžiausias viltis, o Pietryčių Europos regione bei Ukrainoje laukiama daugiausiai iššūkių.
Baltijos šalis ir Čekiją SEB grupės analitikai priskyrė vidutinių ekonomikos perspektyvų grupei. Anot ekspertų, didžiausią grėsmę šių šalių ūkio plėtrai artimiausiais metais kels eksporto rinkų padėtis ir galima menkesnė išorės paklausa. Kita vertus, minėtų šalių stiprybė yra silpnos sąsajos su euro zonos, išgyvenančios skolų krizę, bankais.
Rusijos ir Lenkijos padėtis, pasak SEB grupės analitikų, atrodo tvirčiausia – šios šalys mažiausiai priklauso tiek nuo eksporto, tiek nuo Vakarų Europos bankų. Kaip pažymi SEB grupės analitikai, Baltijos šalių, Lenkijos ir Rusijos kredito rizika tarptautinėje rinkoje pastaruoju metu sumažėjo iki 2011 m. vasaros lygio. Tuo tarpu didžiausio pavojaus teritorijoje yra Vengrija, Ukraina, Kroatija, Bulgarija ir Rumunija, smarkiai susijusios su euro zonos bankais ir daug eksportuojančios į Vakarų Europą.
„Europos centrinio banko likvidumo injekcijos 2011-2012 m. žiemą pagerino padėtį ir Vakarų, ir Rytų Europos kredito rinkose,“ – teigia SEB grupės ekonomistai. Vis dėlto įtampa dėl euro zonos krizės nevisiškai atslūgo ir dėl to tikėtina, jog neigiamos įtakos ekonomikos plėtrai turės santykinai atsargus kreditavimas, ypač Pietryčių Europos šalyse.
Rytų Europos ekonomikos plėtra 2012 m. bus lėtesnė nei vidutiniškai ilguoju laikotarpiu ir turėtų paspartėti 2013 m., prognozuoja SEB grupės analitikai. Rusijoje tikimasi sparčiausios plėtros, kurią „kaitins“ aukštos naftos kainos, kylantis realus darbo užmokestis ir skatinančioji fiskalinė politika. Lenkijos ūkį augins investicijų didėjimas bei laisvesnė pinigų politika, o valdžios taupymas bus tęsiamas toliau. Ukrainos ūkiui teigiamos įtakos turės aukštos plieno ir žemės ūkio produktų kainos.
SEB grupės analitikų prognozėmis, Estijos ūkio plėtrą neigiamai paveiks silpnesnė Švedijos ir Suomijos paklausa. Tuo tarpu Latvijos ekonomika sulėtės nedaug dėl mažesnės nei kaimyninėse šalyse priklausomybės nuo eksporto rinkų tendencijų. Latvija toliau laikysis valdžios finansų drausmės ir galės įvesti eurą 2014 m., o Lietuvai gali sukliudyti šiek tiek per aukštas biudžeto deficitas, todėl galimybė įvesti eurą atsiras tik 2015 m., teigia SEB grupės ekonomistai.
„Baltijos šalių ekonomikos padėtis šiemet išliks santykinai gera, nors po spartaus atsigavimo 2011 m. augimas pastebimai sulėtės. Palyginti su Pietryčių ir Vidurio Europos šalimis, Lietuva, Latvija ir Estija liko nuošaliau nuo euro zonos finansų sektoriaus problemų, be to, joms stiprybės teikia nedidelė valstybės įsiskolinimų našta, pastaraisiais metais vykdyta ribojanti fiskalinė politika ir veiklos optimizavimas įmonių lygiu,“ – sako SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
