Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Slovėnija gali paprašyti finansinės pagalbos

Slovėnija
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Slovėnija
Šaltinis: 15min
0
A A

Slovėnija gali būti kita Europos Sąjungos valstybė, kuri bus priversta prašyti tarptautinės finansinės paramos. Reitingų agentūra „Moody‘s“ dabar prisijungė prie kitų reitingų agentūrų, sumažinusių šalies kredito reitingą, savaitgalį praneša „Deutsche Welle“.

Klasės pirmūne, pavyzdine mokine Slovėnija buvo vadinama 2004 metais – tuomet, kai prisijungė prie Europos Sąjungos. Ekspertai sako, kad iš devynių tuomet ES narėmis tapusių valstybių labiausiai pasirengusi buvo Slovėnija.

Dabar į Slovėniją žiūrima kitaip. Vokiečių žiniasklaidoje mirga tokios antraštės kaip „Euro krizė atkeliauja į Slovėniją“, „Ar Slovėnijai reikia finansinės paramos?“ ir pan.

Penktadienį kredito reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino šalies reitingą trimis pakopomis nuo A2 iki Baa2. Iki taip vadinamojo šlamšto statuso belieka vos dvi pakopos.

Aukščiausi Slovėnijos pareigūnai praėjusį mėnesį pareiškė, kad finansinė parama jiems nereikalinga. Spekuliacijos šia tema prasidėjo tuomet, kai Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Jansas pareiškė, kad Slovėnija gyvens Graikijos scenarijumi, jei parlamentas nepriims įstatymų, ribojančių viešąsias išlaidas.

Tačiau Vienos ekonomistė Hermine Vidovic įspėjo, kad krizė gali tapti išsipildžiusia pranašyste: „Pakanka vieno neteisingo politiko pasisakymo – ES šiais klausimais dabar yra labai jautri“. Jos teigimu, Ispanija ir Portugalija padarė panašius pareiškimus prieš pat prašydamos paramos.

Didieji lūkesčiai

Penktadienį „Moody‘s“ prisijungė prie kitų kredito reitingų agentūrų, sumažinusių Slovėnijos reitingą, o tai reiškia blogėsiančią šalies padėtį finansų rinkose. Paskolų Slovėnijai kaina šoktelėjo iki 7 proc.

Slovėnijos bankai, ypač šalies didžiausias bankas „Nova Ljubljanska Banka“, susidūrė su kapitalo problemomis.

Kalnuota Austrijos, Italijos ir Kroatijos apgaubta valstybė, turinti apie 2 mln. gyventojų, buvo vadinama viena labiausiai išsivysčiusių Jugoslavijos šalių. Iš pietų Jugoslavijos į Slovėniją žmonės traukė ieškodami darbo.

Prieš pat Slovėnijos priėmimą į Europos Sąjungą Vokietijos žurnalas „Stern“ prognozavo, kad ji bus pirma tarp naujų ES narių, įnešančių daugiau pinigų į ES iždus, nei gaunančių iš jų.

Iškart po įstojimo į ES Slovėnijos ekonomika atsigavo, pagausėjo statybų, šalies bankai galėjo skolintis tarptautinėse rinkose palankiomis sąlygomis. Tačiau skola pradėjo kauptis tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje. Pigių pinigų fontanai išseko ir atskleidė struktūrines Slovėnijos ekonomikos problemas.

Slovėnijos bankai, ypač šalies didžiausias bankas „Nova Ljubljanska Banka“, susidūrė su kapitalo problemomis. Politikai nenorėjo įsileisti per daug užsienio investuotojų į bankų sektorių teigdami, kad namuose šeimininkauti nori jie.

„Bankas buvo naudojamas kaip politinis instrumentas“, – sakė H.Vidovic. Banko „Nova Ljubljanska Banka“ rekapitalizacijai reikėjo papildomų 380 mln. eurų. Tada Slovėnija sugebėjo padėti savo bankams, kaip sako Slovėnijos atstovas Europos Parlamente Jelko Kacinas, tačiau bankų rekapitalizacija bus būtina jau šių metų pabaigoje.

„Jei nepasiseks, gali būti, kad bus prašoma ES paramos“, – sakė J.Kacinas. Ekspertai skaičiuoja, kad didžiausio Slovėnijos banko rekapitalizacijai reikėtų 200–300 mln. eurų. Tačiau juk ne vien Slovėnijos bankams reikalinga ES parama.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką