Šveicarai jiems įprastu būdu – federaliniu referendumu – planuoja spręsti minimalios algos įvedimą šalyje ir didžiausios algos „lubų“ nustatymą.
Profesinių sąjungų federacija pirmadienį įteikė 110 tūkst. reikalingų parašų referendumui surengti. Juo bus siekiama šalyje įtvirti minimalią 4 tūkst. CHF (11 tūkst. 445 litų) mėnesinę algą.
Šveicarai bus kviečiami balsuoti dviem klausimais, kurių tikslas – sumažinti atotrūkį tarp darbuotojų atlyginimų. Įstatymais siekiama įtvirtinti, kad skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio atlyginimo įmonėje neviršytų 12 kartų.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius šalyje atsirado didžiulis atlyginimų atotrūkis tarp darbuotojų. Jei prieš 30 metų įmonės vadovas uždirbo apie 30 kartų daugiau nei jo įmonėje mažiausius atlyginimus gavę darbuotojai, šiandien kai kurių vadovų atlyginimai yra per 1 000 kartų didesni nei darbuotojų.
Kyla klausimas, ar šį atotrūkį lėmė padidėjusi tarptautinė konkurencija, ar paprasčiausiai godumas. Tačiau Šveicarijoje per pastaruosius kelis metus parodytos jau trys iniciatyvos šią situaciją pakeisti ir sumažinti atlyginimų atotrūkį tarp darbuotojų.
Dviejose iš minėtų iniciatyvų siūlyta nustatyti „lubas“ vadovų algoms. Trečioje, kurią šiais metais inicijavo šalies Profesinių sąjungų federacija, siūloma nustayti minimalią 4 tūkst. CHF (11 tūkst. 445 litų) per mėnesį algą.
Padorus atlyginimas
„Šia iniciatyva siekiama užtikrinti, kad visi Šveicarijoje uždirbtų padorų atlyginimą, – aiškino federacijos ekonomistas Danielis Lampartas. – Šiuo metu apie 10 proc. pilnu etatu dirbančių žmonių uždirba mažiau nei 4 tūkst. CHF per mėnesį. Ši suma nepadengia net būtiniausių gyvenimo išlaidų ir dažniausiai reiškia, kad ją uždirbantiems asmenims reikia mokėti pašalpas.“
Šia iniciatyva siekiama užtikrinti, kad visi Šveicarijoje uždirbtų padorų atlyginimą.
D.Lampartas pridūrė, kad minimali alga taip pat yra gera priemonė nedarbui sumažinti, mat daugelis mažus atlyginimus gaunančių žmonių dirba dviejose vietose, kad galėtų pakankamai užsidirbti.
„Blogas sprendimas“
Visgi darbdavių asociacijos priešinasi minimalios algos nustatymui. „Tai blogas sprendimas, nes skirtinguose ekonomikos sektoriuose yra skirtingos sąlygos ir poreikiai, – kalbėjo Šveicarijos darbdavių asociacijos atstovė Ruth Derrer Balladore. – Regionuose taip pat egzistuoja dideli atlyginimų ir pragyvenimo kaštų skirtumai.“
Darbdaviai įsitikinę, kad minimali alga galėtų būti nustatyta kaip dalis kolektyvinio darbdavio ir darbuotojo susitarimo, tačiau kad tai neturėtų būti teisinis įpareigojimas. „Nustačius minimalią algą padidėtų tikimybė, kad neįgalūs asmenys su ribota galimybe dirbti, bus išbraukti iš darbo rinkos, jei jiems reikės mokėti minimalią algą“, – kalbėjo R.Derrer Balladore.
Ji taip pat pridūrė, kad „padoraus gyvenimo lygio“ sąvoka skiriasi skirtinguose regionuose.
„Kai kuriuose regionuose norint padoriai gyventi pakanka uždirbti mažiau 4 tūkst. CHF. Tačiau Ciuriche tam kartais nepakanka ir 5 tūkst. CHF (14 tūkst. 306 litų). Profesinės sąjungos savo pasiūlymus grindžia šeimos modeliais, kuriuose dirba tik vienas asmuo. Tačiau išties dažniausiai į šeimą parnešami du atlyginimai.“
Europos patirtis
Šveicarijos darbdavių pozicija prieštarauja pastaruosius kelis dešimtmečius didžiojoje Europos dalyje įsitvirtinusioms tendencijoms. „Tik Vokietija, Austrija, Šveicarija ir Skandinavijios šalys kol kas neturi įstatymuose įtvirtintos minimalios algos. Tačiau Skandinavijos šalys turi kolektyvinius darbdavių ir darbuotojų susitarimus kurie garantuoja minimalią algą faktiškai visiems darbuotojams, tuo tarpu Vokietijoje ir Šveicarijoje šias garantijas turi tik vienam iš dviejų darbuotojų“, – pabrėžė Ekonomikos ir Socialinių tyrimų instituto Diuseldorfe, Vokietijoje, atstovas Thorstenas Schultenas.
Minimalios algos nustatymo galimybė svarstoma net Vokietijoje. Šį žingsnį remia šalies kanclerė Angela Merkel. „A.Merkel projektas susidūrė su pasipriešinimu jos pačios partijoje. Tačiau dabar jau akivaizdu, kad šalyje bus nustatyta minimali alga, net jei tai ir bus „lengva“ versija: pavyzdžiui, bus minimalios algos skirtumų vakarų ir rytų regionuose“, – pridūrė T.Schultenas.
Įtaka užimtumui
Šalių, kaip antai Prancūzijos, kuriose minimali alga buvo įvesta jau prieš kurį laiką, patirtis rodo, kad tai – teisingas sprendimas.
„Be minimalios algos nustatymo Prancūzijoje būtų didesnė socialinė nelygybė ir daugiau skurdo, – kalbėjo T.Schultenas. – Tačiau iki šiol keliami klausimai apie minimalios algos nustatymo įtaką užimtumui, mat kai kurios bendrovės linkusios riboti darbuotojų skaičių, kad nereikėtų prisiimti minimalios algos ir su ja susijusių socialinių garantijų kaštų.“
„Minimalios algos ir užimtumo santykis tap daugybės studijų Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV objektu. Šių studijų rezultatai prieštaringi. Tačiau šiuo metu didžioji dalis tarptautinių ekonomistų įsitikinę, kad tol, kol minimali alga nėra pernelyg aukšta, jos įtaka užimtumui nėra neigiama“, – kalbėjo T.Schultenas.
