Apžvalgoje teigiama, kad atsižvelgiant į dabartines tendencijas ir netgi įvertinus tam tikras atskiras ateinančių metų fiskalinės drausmės priemones, valdžios sektoriaus skola 20-yje ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių valstybių 2014 metais padidės iki 118 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Fondas įspėjo, kad dėl to smarkiai išaugs vyriausybių skolinimosi sąnaudos.
TVF konstatuoja, kad iš esmės nekeičiant dabartinės politikos krypties, visos pagrindinės pasaulio ekonomikos, išskyrus Vokietiją, 2014 m. vis dar turėtų didelius deficitus.
Fondo apžvalgoje nurodoma, kad siekiant sumažinti G20 šalių valstybės skolos ir BVP santykį bent iki 60 proc. BVP iki 2030 metų, šalys turės kasmet vidutiniškai sutaupyti 8 proc. bendrojo vidaus produkto lėšų, išskiriant papildomai taupytinas lėšas padidėjusioms skolos aptarnavimo išlaidoms. Tai galima pasiekti neatnaujinant skatinimo priemonių, mažinant išlaidas, susiejant sveikatos apsaugai ir pensijoms skiriamas išlaidas su BVP rodikliais bei didinant mokesčius.
TVF konstatuoja, kad iš esmės nekeičiant dabartinės politikos krypties, visos pagrindinės pasaulio ekonomikos, išskyrus Vokietiją, 2014 m. vis dar turėtų didelius deficitus (JAV – 6,7 proc. BVP, Didžioji Britanija – 6,8 proc. BVP, Japonija – 8 proc. BVP, Italija ir Prancūzija atitinkamai 5,3 ir 5,2 proc. BVP). Be to, išaugusi valdžios sektoriaus skola ir skolos palūkanos laikotarpiu po krizės pareikalaus daug didesnės pajamų iš mokesčių dalies nei laikotarpiu prieš krizę.
„Prognozės ir siūlymai, kokių taupymo priemonių šalys turi imtis ateityje, kad išlaikytų stabilius viešuosius finansus, iš esmės atitinka tai, ką mes darome jau dabar. Kaip matome, visos šalys, siekdamos atsigauti po krizės, pirmiausia privalės suvaldyti viešuosius finansus. Ši Tarptautinio valiutos fondo analizė dar kartą patvirtina, jog mūsų pasirinktos priemonės yra teisingos – anksčiau ar vėliau visos šalys privalės rinktis taupymo kursą“, – sakė premjeras Andrius Kubilius.
Savaitės pradžioje Europos Komisija paskelbė rudenines Europos Sąjungos (ES) ekonomikos plėtojimosi prognozes, kuriose greta situacijos šalyse narėse apžvalgos pateikė kiekvienos šalies taikomų priemonių ekonominiam sunkmečiui įveikti vertinimą. Lietuvos Vyriausybės pasirinkti veiksmai, siekiant suvaldyti recesiją, sulaukė palankaus Europos Komisijos vertinimo.
