Apie tai, kad Graikijai neturėtų būti suteikta finansinė pagalba, vis garsiau kalba ir kai kurie kanclerės Angelos Merkel koalicijos nariai.
Savaitgalį net keli įtakingi politikai pareiškė, jog skeptiškai žiūri į tokią galimybę, ypač turint galvoje faktą, kad pačios Vokietijos ūkio atsigavimas labai lėtas.
Per apklausą, kurią laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu atliko tyrimų institutas „Emnid“, 56 proc. respondentų teigiamai atsakė į klausimą, ar iškilus būtinybei Europos Sąjunga (ES) turėtų pašalinti Graikiją iš euro zonos.
„Emnid“ atliktas tyrimas taip pat parodė, kad 67 proc. vokiečių nenori, kad Vokietija ir kitos ES valstybės skolintų Graikijai šimtus milijardų eurų.Atėnai stengiasi įtikinti investuotojus, kad sprendžia skolų krizę, o rinkos nerimauja dėl nemokumo.
ES lyderiai ketvirtadienį per susitikimą Briuselyje aptarė Graikijos krizę ir pasiūlė jai žodinę paramą, tačiau nepateikė jokių konkrečių pagalbos planų, o tai sukėlė dar didesnį nerimą rinkoms.
Pirmadienį ir antradienį šį klausimą vėl turėtų svarstyti euro zonos valstybių finansų ministrai.
A.Merkel laikosi atsargios pozicijos dėl paramos Graikijai. Pasak jos, Graikija nebus palikta viena, tačiau Atėnai patys turi spręsti savo problemas.
„Emnid“ atliktas tyrimas taip pat parodė, kad 67 proc. vokiečių nenori, kad Vokietija ir kitos ES valstybės skolintų Graikijai šimtus milijardų eurų.
„Jei dabar pradėsime, kada sustosime?“ – interviu laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė A.Merkel konservatorių frakcijos parlamente vadovo pavaduotojas Michaelis Fuchsas.
„Negaliu paaiškinti bedarbio pašalpą gaunantiems žmonėms, kad jie negaus centu daugiau, bet graikai gali gauti pensiją sulaukę 63 metų“, – sakė jis.
Per pirmąją savo kadenciją A.Merkel, siekdama suvaldyti biudžeto deficitą, pailgino pensinį amžių nuo 65 metų iki 67 metų.
