Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Verslo sėkmės palydovas – prezentacija

Artūras Laskauskas
Artūras Laskauskas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vienas iš svarbių verslo sėkmės raktų – gebėjimas aiškiai ir įtaigiai prisistatyti verslo visuomenei bei pristatyti užpildytai ir margai rinkai iš pradžių mažai matomus savo produktus ir paslaugas. Nuo prezentacijos, kurių tiek stambios, tiek mažesnės įmonės per metus organizuoja nuo keliolikos iki keliasdešimt, dažnai priklauso tolesni verslo santykiai su vietos ir užsienio partneriais, milijoniniai užsakymai.

„Prezentacija yra reklaminis žanras, o reklama visame marketinge, pagal klasikinį požiūrį, gali lemti vieną ketvirtadalį verslo sėkmės“, – tvirtina prezentacijų ekspertas ir konsultantas, UAB „Audiogidas“ direktorius Artūras Laskauskas. 

Žinomas radijo žurnalistas, turintis didelį įdirbį ir reklamos kūrime, nišą savo verslui surado būtent prezentacijų organizavimo sektoriuje. „Negaliu pakeisti Lietuvos, kad ji taptų labai versli ir žmonės iš jos neemigruotų, bet jei kažkokioj srity bus raštingesni, gal lietuviai taps labiau ir verslesni. Pagaliau užsienyje geriau save parodys, į Lietuvą didesnis pinigas atplauks. Visiems pragyvenimo lygis bus geresnis. Tai turiu tokį savanaudišką tikslą, kad mano septynmetei dukrai kažkada šioje šalyje gyventi būtų geriau“, – savo pasirinkimą aiškina verslininkas, jau penkti metai padedantis įmonėms (ir ne tik joms) rengti prezentacijas ir rengiantis įmonių darbuotojams bei vadovams mokymus, kaip tinkamai organizuoti tikrai gerą prezentaciją, kuri pasiektų savo tikslą.     

Pasak, A.Laskausko, amerikiečiai, atlikę apklausas, nustatė, kad tikrai kokybiškų prezentacijų pasitaiko 3 iš 100. Lietuvoje manoma, kad 20-30 proc. jų yra prastų. Bet kuriuo atveju, daugiau nei pusė yra nekokybiškų: „Esu paskaičiavęs, kad per vieną blogos prezentacijos sekundę sudega 25-50 centų. Kitaip tariant, jei prezentacijos metu padegtum 10 litų, nuo jo pridegtum kitą ir dar kitą... per valandą gali sudeginti 1200 litų. Tokiu greičiu dega prezentacijoje pinigai, kai žmonės nepasiekia rezultato, o jų darbo laikas yra apmokamas.

Amerikiečiai, atlikę apklausas, nustatė, kad tikrai kokybiškų prezentacijų pasitaiko 3 iš 100.

Kalbėjimo dieta: negalima plumpinti argumentais

„15 min.lt“ kalbinto eksperto penkerių metų darbo patirtis įspūdinga: jis yra dirbęs su įvairiausiomis įmonėmis, tame tarpe ir įeinančiomis į Lietuvos verslo įmonių top 10. Dauguma jų turi verslo ryšius su užsieniu. Visos jos supranta prezentacijų svarbą. Lietuvoje yra verslo šakų, kur didelės įmonės neskelbia konkursų, bet kviečiasi 4-5 užsakovus, kad parodytų jiems, ką daro ir ką siūlo. Tada nuo pusvalandžio ar valandos prezentacijos priklauso, ar bus užsakymas už pusę milijono litų, ar ne. Tokių įmonių yra informacinių technologijų versle, reklamos agentūros beveik visos taip dirba. Taip pat A.Laskauskui teko dirbti su verslo atstovais iš medienos, elektronikos, farmacijos ir kitų pramonės šakų. Net kelių universitetų profesūrai teko rengti mokymus, kad fizikai, chemikai, matematikai sugebėtų deramai visuomenei pristatyti mokslinius darbus: „Paprastai mokslininkai šneka labai jau moksliniais terminais. Per dvi dienas bandėme išmušti tą terminologiją ir išmokyti pasakyti taip, kad juos suprastų 95 metų senelis iš Panevėžio rajono“. 

Kartais A.Laskauskui tenka konsultuoti įmonę, kaip parengti prezentaciją ir tai gali trukti 60 ar net 90 valandų. Mat dažnai reikia žengti žingsnį atgal ir susitvarkyti su marketingu. Nes dažniausiai nėra išgrynintos žinios, neaiški stiprioji pusė. Pavyzdžiui, įmonė važiuoja į Švediją ir nori vežtis 20 ar 80 produktų ir užversti visus lavina. Nors turi vieną tikrai gerą produktą ir tada ją reikia įtikinėti, kad vežtų būtent jį. O po to, kai susidomės juo, siūlyti kitus. Įtikinti užtenka vieno argumento, o žmonės plumpina dvidešimčia. Ir jei reikia dvidešimties argumentų, kyla įtarimas, kad yra nelabai stiprūs.  

„Pas mus didelė žodžio devalvacija ir jokios kalbėjimo dietos. Neseniai minėjom Čiurlionio jubiliejų. Na jei Čiurlionis, tai tada reikia vardinti, kad buvo mokytojas, visuomenininkas, parodų organizatorius, lietuvybės dalyvis. Kai apie Čiurlionį tereikėtų pasakyti tik tiek: garsiausias visų laikų lietuvių dailininkas ir kompozitorius. Viskas. Čia tas pats su klijų reklama Londone: ten ant pastato sienos buvo pakabintas automobilis ir parašyta, kad jis priklijuotas tokiais ir tokiais klijais. Skliausteliuose – galima priklijuoti ir arbatinuko rankenėlę. Juokinga, kad pas mus čia nesustojama ir vardijama: galima ne tik rankenėlę, bet ir sagutę, ir sulūžusio vaikiško žaislo letenėlę priklijuoti... Tačiau, jei automobilis priklijuotas, viskas, nebereikia jokių argumentų. Mokymuose to ir mokomės. Gryninamės iki vieno sakinio ar dviejų žodžių“, – aiškino A.Laskauskas.

Pasak jo, prezentacijos tradiciškai atrodo blogai ir visi supranta, kad jos atrodo blogai. Tačiau Lietuvoje situacija nėra blogesnė nei užsienyje. Lygindamas lietuviškas prezentacijas su vokiškomis ir šveicariškomis, A.Laskauskas tvirtina, kad padėtis panaši: “Gal tik vadovai toje pačioje Vokietijoje yra drąsesni ir turi didesnės retorinės patirties. Esu girdėjęs, kad čia, Lietuvoje, gal tai per drąsu, per aštru, bet tai būna tais atvejais, kai iš įmonės ateina jauni žmonės, turintys mažai patirties ir mažai drąsos. Bet kuriai retorikai reikia drąsos“. 

Viešo kalbėjimo baimė

Ekspertui A.Laskauskui jauni žmonės dažnai prisipažįsta, kad prezentacijos metu atsistoję prieš publiką nieko nebemato, visiškai užsiblokuoja.

Amerikiečiai yra darę apklausą ir nustatė, kad po mirties baimės antroje vietoje yra baimė viešai kalbėti. Ekspertui A.Laskauskui jauni žmonės dažnai prisipažįsta, kad prezentacijos metu atsistoję prieš publiką nieko nebemato, visiškai užsiblokuoja. Sąmonę atgaudinėti pradeda tik atsisėdus į vietą, neprisimena, nei ką sakę, nei ką darę: „Kartais taip nutinka net milžiniškų koncernų vyriausiems vadovams, kurie priima sprendimus už milijonus litų ir net kai jiems reikia kalbėti ne svetimiems, bet savo pavaldiniams. Net jie gali patirti visišką stresą, šoką iki nukritimo. Tai viena bėda. Kita, iš tos baimės šiek tiek mažiau kūrybiškumo parodo“. 

Lietuvoje yra žmonių, kurie bando padėti tokiose situacijose, rengdami mokymus dešimčia skirtingų temų apie derybas prekyboje, personalo motyvaciją, pardavimų skatinimą. Dar moko kūno kalbos (kaip laikyti rankas ir kojas, aktorinių dalykų). Taip pat – psichologinio nusiteikimo, kaip pasiekti klausytoją, kokios turi būti mintys, pozityvaus mąstymo ir kita. A.Laskauskas teigia ne labai tikintis tokiais dalykais. 

„Tokie treneriai patiria bėdų: kai baigiasi jų mokymai žmonės sako: faina, kad išmokom, kaip reikia nusiteikti. O kaip mums savo geležinius įrankius parduoti? Kaip juos parodyti per prezentaciją? O čia jau mano darbas, kaip parodyti. Aš nekalbu apie artistiškumą. Ypatingai verslo žmonės nemėgsta mokytis vaidybos. Be to, po metų šito nebeprisimena. Ne labai skiriu dėmesį nei į balsą, nei intonaciją. Jeigu tavo pristatomas turinys yra stiprus, atsiranda pasitikėjimas ir viskas susitvarko natūraliai. Jei tu savimi nepasitiki, nesuvaidinsi pasitikinčio. Yra patarimų, bet apgauti žmonių neišeis. Svarbiausia stiprus turinys, kurį gali pasiruošti iš anksto ir tam paruošti tinkamas išraiškos priemones“, – samprotauja ekspertas, Lietuvoje bene vienintelis specializuojantis tik prezentacijose.

Sertifikuotas Šveicarijoje 

Paklaustas, kaip kilo mintis imtis savo verslo, prisiminė, kaip dirbdamas privačioje reklamos agentūroje, patyrė, kad nežiūrint į tai, ar įmonei geresni ar blogesni metai, bet darbuotojo kišenei tai niekaip nepasijunta: „Vieną kartą išgirdau iš vieno akcininko, kad štai mūsų gyvenimas gerėja, pelnas auga po 10 ir po 20 procentų, jau norisi pramogauti. Ir tada iškilo klausimas: o kas tuos 10 procentų sukuria? O man pagerėjo 10 procentų ar ne? Vieną kartą su kitais vadybininkais paskaičiavom, kad jei už viršvalandžius gauni premiją metų gale, vadinamą tryliktuoju atlyginimu (jei tai yra vienintelė kompensacija) tai viršvalandžio apmokėjimas gaunasi mažesnis nei prekybos tinklo kasininkės eilinės darbo valandos. Tuo metu tai buvo vienas žemiausių apmokėjimų. Vadinasi, toks tas didelės atsakomybės darbą dirbančio ir didelę pridėtinę vertę kuriančio darbuotojo vidutinis viršvalandžio apmokėjimas... Išeina, kad geriausia dalyba yra vieno iš vieno: kai pelną padalini iš vieno, tai yra, sau“. 

Pagal charakterį save vadinantis vienišiumi A.Laskauskas prisipažino nenorėjęs būti kam nors vadovas: „Turiu dabar akcinę bendrovę, bet vadovu man būti neįdomu. Geriau būti kokios nors srities ekspertu. Sakoma, kad ekspertu tampama per 10 000 valandų, o tai yra 5-6 metai darbo. Tiek laiko reikia investuoti į savo kvalifikaciją“. Komandą „Audiogidas“ sutelkia, kai reikia pagalbininkų verčiant, fotografuojant, kuriant dizainą, konstruojant ir t.t.

A.Laskauskas pasakojo, kad dirbdamas reklamos agentūroje, o dar prieš tai – radijuje, visą laiką domėjosi retorika: “Galvojau kažką iš to daryti, bet čia didelė konkurencija, daug kas stumdosi pečiais, yra žmonių, kurie mojuoja užsienyje įgytais įspūdingais universitetų diplomais. Padirbėjęs metus atradau, kad niekas nesispecializuoja vien prezentacijomis. O tai nėra tas pats, kas retorika. Kai tau reikia pusę valandos kalbėti verslo susitikime 2000 metų senumo Sokratas čia nedaug gali padėti. Žmonėms reikia antpečių. Pradėjau domėtis, kur galima įsigyti licenziją. Domėjausi, ką daro su prezentacijomis japonai, amerikiečiai, britai ir, manau, kad radau stipriausią mokytoją Šveicarijoje“.

Ir nuvažiavo mokytis pas jo žiniomis brangiausią Europoje prezentacijų trenerį šveicarą Matthias Poehm (Matijasą Piomą), turintį įdomią biografiją. A.Laskauskas pasakojo, kad M.Poehm yra self-made-man, kuris dirbo IT įmonėje ir slapta kūrė profsąjungą, buvo jos lyderis. Tada įmonės vadovas pasakė: esi labai gudrus, tai ateik čia į priekį ir papasakok, ko tu iš mūsų nori. Žmogus suprato, kad negali pasakyti nei sakinio ir patyrė gėdą. Metė darbą ir nusprendė – kad ir kas bebūtų, turi išmokti kalbėti ir niekada nebijoti. Lankydavo retorikos kursus pirmadieniais, paskui nusprendė gal spėtų ir antrus penktadieniais, kol per savaitę pradėjo lankyti penkis skirtingus kursus. Per 10 metų perskaitė kalnus knygų.

„Pas jį mokiausi, gavau sertifikatą iš Šveicarijos. Ir Vokietijoje mokiausi pas žmogų, kuris dirbo didelėje reklamos agentūroje kūrybos direktoriumi, o dabar dirba kaip treneris ir prezentacijų konsultantas“, – sakė A.Laskauskas. 

Prezentacija tarsi pramoga

Įdomiausia yra tai, kad kalbintas prezentacijų ekspertas yra gana radikalus skaidrių demonstravimo ir visos, pas mus beveik visada naudojamos, kompiuterinės Power Point programos priešininkas.  Jis pasakojo, kad Power Point yra taip įsigalėjusi vakariečių gyvenime, kad, pavyzdžiui, Šveicarijos mokykloje, moksleiviui atsakinėjant istoriją ar geografiją ir nesinaudojant šia vizualia programa, gali būti sumažintas pažymys. Dėl to Šveicarijoje 2011 metų vasarą įkurta Anti Power Point partija, kuri jau pirmais gyvavimo metais norėjo patekti į parlamentą. Reikiamo rinkėjų palaikymo nepasiekė, bet pagal narių skaičių nėra paskutinėje vietoje. Jie yra prieš tai, kad prievartiniu būdu verčiama naudotis Power pointu.

Kartais tereikia atsinešti kibirą vandens ir dvi lenteles, kad pademonstruoti kokį fizikinį dėsnį.

Pasak jo Power Point programa ne pirmi metai patiria krizę ir jos išradėjai, duodami interviu žiniasklaidai atsiprašinėja, sakydami, kad ne to norėję, kai kūrė šitą priemonę. Ji buvo kurta kaip pagalbinė vaizdinė priemonė, o tapo sufleriu. 

„Štai kur bėda: nežinau, ką sakysiu, tai skaitau iš ekrano. O visi kiti sėdi kalbančiajam už nugaros, mato tik jo nugarą ir pyksta – mes patys mokam skaityti ir greičiau skaitom už tave. Čia yra krizė. Didelė krizė. Tada žmonės ieško, ką galima būtų daryti kitaip. Esu matęs pranešėją konferencijoje, kuris siūlė patiems skaidres pasiskaityti. Kyla klausimas, o ko mes čia iš viso susirinkom? Galėjom ir namie paskaityti. Tada manoma, kad reikia geresnės programos, perkami galingesni kompiuteriai su Kino programa, bet ir ji nėra geresnė. Dabar internete populiari Prezi programėlė, kuri išoriškai atrodo gražiai, bet jos blizgesio bėdos – lygiai tos pačios. Prezentacijos yra neaiškios, neįdomios, informacijos yra per daug“, – tvirtino prezentacijų ekspertas.

A.Laskauskas tvirtina, kad yra kitokių, paveikesnių vaizdinių priemonių, nei skaidrės. Kartais tereikia atsinešti kibirą vandens ir dvi lenteles, kad pademonstruoti kokį fizikinį dėsnį. Ir tokia prezentacija yra geriau už kompiuterines programas 10 kartų. Žmonės tada dar ilgai kalba, negali patikėti, ilgai įsimena. O triukų ekspertas siūlo paieškoti net iš 1958 metų lietuvių liaudies žaidimų knygos, kur paneigiami fizikos dėsniai. 

Savo mokymuose jis prezentacijoms taiko nebe retoriką, o daugiau tai, kas yra taikoma šiuolaikiniuose kino scenarijuose, reklamoje, TV laidose. Tai gali būti istorijos pasakojimo būdas kaip kino scenarijuose, kai privažiuoja automobilis, rodoma koja, bet dar nesimato kas tai. Taip prikaustomas žiūrovo dėmesys: o kas bus toliau – parodija, kovinis ar siaubo trileris? Tie dalykai veikia ir per prezentaciją.

Vilniaus universitete ketvertą metų žurnalistams dėstantis pramoginį informacijos pateikimą A.Laskauskas domėjosi šiuolaikinėmis pramogų teorijomis, kaip ir kada atsiranda pramoga. Tie principai taikomi ir jo mokymuose. 

„Visada reikalinga įvesti šiek tiek pramogos, suaugusieji mokosi truputį kitaip, nei vaikai. Pedagogika, ne tas pats kas andragogika (suaugusiųjų mokymas). Jiems nereikia pasakyti tiesos, tik padėti prie jos prieiti, kad patys atrastų. Nors ir užvestas ant kelio, bet įsivaizduojantis, kad pats prezentuojamą tiesą atrado, žmogus ją dar ilgai išlaiko atminty“, – teigė A.Laskauskas. 

A.Laskauskas siūlo minint, pavyzdžiui, pavardę, pateikti ją kaip lyg viktorinoje trijų atsakymų variantais. Jie gali būti klaidinantys, juokingi, arba visi trys teisingi. Gali parodyti portretą žmogaus, pateikti kai ką klaidinančio, kaip detektyviniuose romanuose, kada žudikas būna visai ne tas ir išaiškėja tik pabaigoje. Kaip filme siužetiniai posūkiai apsuka mus kelis kartus aplink pirštą ir todėl smagu jį žiūrėti, taip ir prezentacijose siūloma naudoti žaidimą.

„Per mokymus galiu paklausti, kuri prezentacija yra pavykusi, kai a) jos metu į jus nepataiko nei vienas pomidoras; b) kai iki galo išlaukia bent vienas žmogus ir tai nėra sargas su raktais; c) kai po prezentacijos nesumažėja tavo pajamos? Iš tiesų visi trys tinkami atsakymai, o kai pagalvoji, tai ji pavykusi tada, kai pasiektas jos tikslas“, – iliustravo savo metodą ekspertą. 

Jo teigimu kiekviena prezentacija turi būti šou. Viena iš trijų mirtinų nuodėmių – nuobodulys. Jam dėstytojaujant yra buvę tokių atvejų, kai studentai rodė skaidres, įsijungė projektorių, pritemdė šviesas, visi įsitaisė į patogias kėdes ir staiga vienas žiūrovas pradėjo garsiai knarkti. 

Prezentacijų ekspertas nenoriai užsiminė rašantis knygą. Pasak jo, visi rašantieji yra šiek tiek prietaringi, „bet gali būti taip, kad bus knyga apie prezentaciją ir gal net šiemet“. Paklaustas, ar nebijo išduoti visas prezentacijos subtilybes ir netekti užsakovų, A.Laskauskas atsakė: jei perskaitę knygą, žmonės kurs efektyvesnes prezentacijas ir jų verslui seksis geriau, bus smagu nuo minties, kad nors trupučiu prisidėjo prie geresnio gyvenimo tokioje Lietuvioje, iš kurios jo augančiai dukrai nereikės emigruoti.

Rubrikoje „Verslo vinis“ rasite 10 drąsių ir sėkmingų verslo idėjų, kuriomis didžiuojasi jų autoriai ir visi padėję šiems verslams išvysti dienos šviesą bei sėkmingai augti. Idėjų vaizdiniai pristatymai – netikėti kaip ir pati verslininkų kasdienybė, o spektras – pats įvairiausias: nuo sveikatos priežiūros iki biokuro gamybos, nuo žaidimų iki ugdymo įstaigų, nuo šeimyninių manufaktūrų iki didesnių gamyklų.

Projekto „Verslo vinis“ iniciatorė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) kviečia susipažinti su verslo finansavimo galimybėmis Lietuvoje ir išdrįsti pradėti bei plėsti savo verslus. Rubrikoje pateikiama informacija apie INVEGOS administruojamas priemones, kurios finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis.

 
 

invega

Komentarai
Temos Prezentacija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką