„Europos Komisija turės derėtis. Baltarusija turi daugiau židinių nei mes, ir jie eksportuoja į Rusiją, rusai patys turi tą afrikinį kiaulių marą, šiuo metu jie turi daug židinių. Manau, turėtų normalizuotis reikalavimai – Rusija turėtų elgtis, kaip ir Europa. Europos Komisija pradės tas derybas, kaip supratau iš komisaro“, – BNS sekmadienį sakė J.Milius.
Dėl vieno šerno negali nukentėti visa Europos Sąjunga, kaip atsitiko pernai.
Jo teigimu, dėl vieno šerno negali nukentėti visa Europos Sąjunga, kaip atsitiko pernai, kai Lietuvoje nustačius pirmąjį afrikinio kiaulių maro atvejį, Rusija uždraudė kiaulienos importą iš visos ES.
J.Milius pranešė, kad vasario 9-10 dieną Briuselyje vyks vyriausiųjų ES šalių veterinarijos pareigūnų susitikimas, o 11-12 dienomis Taline susitiks 7-ių valstybių, įskaitant Rusiją, Baltarusijų ir Ukrainą, bei EK atstovų susitikimas dėl afrikinio kiaulių maro.
„Tarsimės, ką daryti su mažais ūkiais, kurie tų būtinų saugos priemonių neįdiegs, – tai ypač aktualu Lietuvai ir Latvijai, nes Estijoje tokių ūkių labai mažai. Mums – tai sudėtingas klausimas, kaip tas gyvas kiaules naikinti, ką daryti su likusiaiis ūkiais, nes ta maro grėsmė egzistuoja. Tai ir socialinis klausimas“, – kalbėjo Veterinarijos tarnybos vadovas.
Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos („Rosselchoznadzor“) vadovas Sergejus Dankvertas penktadienį pareiškė, kad draudimas importuoti kiaulieną iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos nebus atšauktas bent trejus metus, nes čia yra afrikinio kiaulių maro atvejų.
Anot jo, Baltijos šalių ir Lenkijos gamintojų Rusija negali vertinti taip, kaip ketino vertinti Danijos ir kitų šalių, neturinčių maro, gamintojus.
Pernai sausį Lietuvoje, pirmojoje iš ES narių, aptikus afrikinį kiaulių marą, Rusija iš karto uždraudė kiaulienos importą iš visos ES, o pernai rugpjūtį, reaguodama į Vakarų sankcijas Rusijai, ji uždraudė maisto ir žemės ūkio produktų importą iš ES, JAV ir kai kurių kitų Vakarų šalių.
