Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ko siekia politikai: neįsileisti užsieniečių ar pelnyti pigaus populiarumo?

Vilnius
BFL nuotr. / Politikai stoja ginti Lietuvos žemės nuo turtingų užsienio ūkininkų.
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienį parlamentarai Algirdas Patackas ir Gediminas Jakavonis pranešė, kad sieks surengti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Tam jau surinkti 53 Seimo narių parašai. Tuo pat metu išplatintas viešas visuomenei žinomų asmenų laiškas, kuriame raginama užkirsti kelią užsienio šalių piliečiams įsigyti žemės Lietuvoje. Prieš mėnesį Seimas įpareigojo Vyriausybę derėtis su Europos komisija (EK) dėl draudimo pratęsimo. Žemės savininkai, verslininkai, teisininkai tokį politikų sujudimą vadina populizmu, nes užsieniečiai jau seniai gali be vargo įsigyti norimus sklypus šalyje. Už tai nenumatyta jokia atsakomybė. Galiojantys draudimai naudingi tik žemės spekuliantams, kurie pelnosi iš tarpininkavimo.

Didelį susirūpinimą žemės pardavimo klausimais išsako Lietuvos ūkininkai, kurie jau šiuo metu su užsieniečiais turi konkuruoti dėl derlingiausių sklypų. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas 15min.lt teigė, kad šiuo metu užsieniečių rankose gali būti penktadalis Lietuvos žemės.

Įsigyti lengva

"Manome, kad apie 20 proc. žemės šiuo metu vienaip ar kitaip priklauso užsieniečiams", - sakė A.Stancikas.

„Mes bandėm aiškintis, kiek žemės šiuo metu priklauso užsieniečiams, tačiau valstybės institucijos atsakė, jog niekada to netyrė. Manome, kad apie 20 proc. žemės šiuo metu vienaip ar kitaip priklauso užsieniečiams“, – sakė A.Stančikas.

Žemei įsigyti naudojamos įvairios schemos. Dažniausiai tai daroma per statytinius. „Kai kalbi su ūkininku, jis vis užsimena apie šeimininką, esantį kažkur kitur. Taip žemė įsigyjama per fizinius asmenis. O per juridinius asmenis žemę įsigyti labai lengva. Tiesiog reikia įsteigti akcinę bendrovę Lietuvoje. Šiandien ta schema plačiai veikia. Užsienio kapitalo finansinės grupuotės sėkmingai supirkinėja žemes. Perka net visas bendroves“, – paaiškino Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Pasak jo, kai kalbama apie užsieniečius, turimi galvoje ES fiziniai ir juridiniai asmenys. Jei Lietuvos žemę masiškai pradėtų pirkti rusai, tai pati ES pakeltų didelį triukšmą.

Pigi darbo jėga

Andriejus Stančikas
Andriejus Stančikas

„Visi mano, kad užsieniečiai už žemę moka didžiulius pinigus, bet taip nėra. Jie moka tokią kainą, kokią už žemę gali mokėti mūsų ūkininkas. Pati rinka tai sureguliuoja. Vienas užsienio ūkininkas man pasakojo, kad per tarpininką yra įsigijęs žemės ir pieno ūkį Lietuvoje. Klausiau jo, ar jis su šeima atvyks į Lietuvą dirbti. Išgirdau atsakymą, kad neatvyks. „Turiu ūkį gimtinėje, – sakė jis, – o čia samdysiu žmones, nes lietuviai labai geri darbininkai.“ Taigi senajai Europai mes esame tik pigi darbo jėga ir vartotojai“, – dėstė A.Stančikas.

Lietuvos ūkininkų atstovas patikino, kad niekas nesiekia visam laikui uždrausti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje: „Riboti galimybę pirkti žemės reikėtų tol, kol Lietuvos ūkininkai negaus ES išmokų vidurkio. Kada tai įvyks, sunku pasakyti. Gal ir po kokių penkiasdešimties metų. Bet mes niekur neskubam ir žemė iš Lietuvos niekur nedings.“

A.Stančikas nurodė, kad Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija. Žemės savininkai turi sklypus, kurių patys nedirba, tačiau nei nuomoti, nei parduoti jų nenori. „Dabar savininkams žemę nebūtina parduoti, ją galima išnuomoti. Dėl žemės vyksta konkurencija. Tačiau savininkai nori gauti išmokas. Jie deklaruoja plotus, o vėliau nieko juose nedaro“, – sakė jis.

Naudojasi spekuliantai

"Žemės rinka tampa nusikaltimų darymo vieta", - minėjo E.Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio atstovas Seime Eugenijus Gentvilas 15min.lt teigė nežinantis, kiek žemės šiuo metu valdo užsienio piliečiai. „Viskas slepiama po kilimu. Nežinome, kokio dydžio ši problema. Kreipiausi į generalinį prokurorą ir Valstybės saugumo departamento vadovą, kad pateiktų turimą informaciją“, – sakė politikas.

Pasak jo, reikia leisti žemę pirkti legaliai, ne per tarpininkus, nes tarp jų gali būti ir sukčių: „Žemių pirkimas už užsieniečių pinigus vyksta jau dabar. Yra visiškas chaosas, kuris manęs, kaip Lietuvos piliečio, netenkina. Viskas vyksta priešingai, nei deklaruojama. Žemės rinka tampa nusikaltimų darymo vieta.“

Apsukrūs tautiečiai naudojasi ir padidėjusiais žemės mokesčiais. „Pakelti žemės mokesčiai veda prie to, kad žmonės skuba atsikratyti žemės, ją supirkinėja vietiniai spekuliantai, o vėliau ji vis tiek perparduodama užsieniečiams. Manau, kad mokesčiai per dideli“, – teigia E.Gentvilas.

Premjeras apsijuoks?

Eugenijus Gentvilas
Eugenijus Gentvilas

Seimo narys priminė, kad Lietuva jau išnaudojo visas galimybes tęsti ribojimus užsienio piliečiams, todėl norint tai padaryti dar kartą tektų taisyti stojimo į ES sutartį: „Lietuva keistai atrodys, jeigu kreipsis į Europos komisiją. Kils klausimas, ar Lietuvos parlamentarai neskaitė stojimo į ES sutarties, jei liepia vyriausybei tokius darbus daryti. Apsijuoks Butkevičius ir tiek".

E.Gentvilo nuomone, politikai stengiasi įsiteigti žemdirbiams, nors puikiai suvokia, kad draudimo galiojimo pratęsti nepavyks. „Tai populizmas. Seimo nariai man slapta tapšnoja per petį ir sako: „Eugenijau, tu teisus, nieko čia nebus, bet reikia pasirodyti prieš žemdirbius.“ Tegul vaidina. Bet kas iš to, kai muilo burbulas susprogs? Tikrai nebus taip, kad visos 28 ES šalys pritartų tokiam sutarties pakeitimui“, – svarstė politikas.

Šiuo metu labai sudėtinga nustatyti, kas iš tiesų valdo žemės sklypus Lietuvoje. „Aš ne už tai, kad čia ateitų užsieniečiai. Bet, jei jie ateina, tegul tai daro legaliai, nustačius jiems didesnius reikalavimus. Britų spauda skelbia, kad didžiausi žemvaldžiai Rumunijoje yra arabai. Ar šiandien galime pasakyti, kas iš mūsų perka žemę? Niekas nieko nežino“, – sakė E.Gentvilas.

Nuosavybės ribojimas

Lietuvos laisvosios rinkos eksperto Emilio Ruželės nuomone, užsienio piliečiai pirktų žemę ir ji būtų dirbama. Į Lietuvą ateitų papildomų investicijų, būtų kuriamos darbo vietos, modernizuojamas žemės ūkis.

Eksperto nuomone, šiuo metu galiojantys ribojimai prasilenkia su pagrindinio šalies įstatymo nuostatomis. „Toks ribojimas prasilenkia su privačios nuosavybės principu, kuris įtvirtintas Lietuvos Konstitucijoje“, – teigė E.Ruželė.

Saugikliai neveikia

"Draudimo pratęsimas yra daugiau politinis gestas", - teigė G.Nagulevičius.

Tai, kad šiuo metu galiojantys draudimai nesunkiai apeinami, patvirtino ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas Gintaras Nagulevičius. Pasak jo, problema yra galiojančių įstatymų ir juose įdiegtų saugiklių netobulumas. „Užsieniečiai ir taip gali įsigyti žemės. Draudimo pratęsimas yra daugiau politinis gestas“, – sakė sąjungos atstovas.

Anot G.Nagulevičiaus, Lietuvoje nesilaikoma įstatymų reikalavimo, kad vienam asmeniui gali priklausyti ne daugiau kaip 500 hektarų sklypas. „Dabar vienam savininkui gali priklausyti kad ir šimtas bendrovių. Juo labiau kad bendrovių, kurios valdo didelius žemės plotus, akcijos parduodamos užsienio šalių biržose“, – sakė jis.

Pašnekovas nurodė, kad Lenkijoje užsieniečiams galima pirkti žemę. Jos kaina yra apie 15 tūkst. zlotų už hektarą. Tai kiek brangiau nei Lietuvoje, tačiau skirtumas nežymus. Juo labiau kad Lietuvoje yra daug smulkių sklypų ir visas žemės ūkis yra labai susiskaldęs.

Lietuviai siūlo grašius

"Užsieniečiai atėjo į Vidurio Lietuvą, į Žemaitiją. Ten jie jau įsitvirtinę",- nurodė V.Pocevičius.

Žemės prekyba užsiimantis verslininkas, portalo zemesbirza.lt vadovas Vaidas Pocevičius 15min.lt sakė, kad užsieniečiai seniai įsigijo sklypus norimose vietose. „Atėjus krizei sklypų kaina krito, o dabar viskas priklauso nuo rajono, kur ta žemė yra. Užsieniečiai atėjo į Vidurio Lietuvą, į Žemaitiją. Ten jie jau įsitvirtinę. Nederlinguose kraštuose – Molėtuose, Utenoje – užsieniečių nėra ir vargu ar jų bus. Tie, kurie norėjo įsigyti ūkius, juos jau turi“, – sakė verslininkas.

Pasak V.Pocevičiaus, ten, kur lietuviams tenka konkuruoti su užsieniečiais, vyksta įnirtingos sklypų paieškos. O kur užsieniečių nėra, ten ir sklypų kainos nedidelės: „Įdėtumėte skelbimą, kad parduodate sklypą Akmenės rajone, jums iš karto paskambintų daug interesantų. Tarp jų būtų ir užsieniečių atstovų. Įdėtumėte tokį pat skelbimą, tik nurodytumėte, kad sklypas yra Utenos rajone, jums paskambintų tik keli Lietuvos ūkininkai ir pasiūlytų simbolinę kainą.“

Šiuo metu įsigyti didesnį sklypą, tinkamą ūkininkauti, Lietuvoje tapo problema. „10–20 hektarų žemės įsigyti galima nesunkiai, o 100 hektarų sklypo tektų paieškoti“, – minėjo pašnekovas.

Valstybei grėsmės nėra

Artūras Paulauskas
Artūras Paulauskas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas teigė, kad niekas žemę Lietuvoje perkančių užsieniečių nekontroliuoja, už tai net nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Sandorius galima naikinti nebent civiline tvarka, tačiau jie sudaromi su privačiais asmenimis.

Paklaustas, ar dabartinė situacija gali kelti grėsmę Lietuvos valstybingumui, A.Paulauskas atsakė, kad visos galimybės spręsti problemas yra Seimo rankose. „Galbūt į šį klausimą vertėtų žiūrėti nacionalinio saugumo požiūriu, tačiau viską lemia saugikliai. Galim numatyti, kiek žemės gali turėti vienas savininkas iš užsienio, kiek laiko jis turi būti gyvenęs Lietuvoje, kad galėtų vykdyti žemės ūkio veiklą. Mes patys turime padaryti viską, kad nekiltų pavojaus valstybės saugumui“, – sakė komiteto pirmininkas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką