„Šiandien pieno sektorius susiduria su nemenkais sunkumais, kuriuos privalome išspręsti. Tačiau padėtis nepasikeis, kol gamintojai ir perdirbėjai nesusitars tarpusavyje. Žemės ūkio ministerija tarpininkaus, teiks pasiūlymus, bet galutinius, abiems pusėms naudingus sprendimus priims suinteresuotos šalys“, – teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Lietuva nėra visiška naujokė šioje srityje. Šiuo metu šalyje veikia apie 40 pieną superkančių kooperatyvų, dalis kooperatyvų yra pavieniai, dirbantys atskirai, bet kita jų dalis yra susivieniję. Visi turi bendrą tikslą – gauti palankesnes sąlygas pieno rinkoje. Nepaisant to, kad jie yra mažesni rinkos žaidėjai, negu perdirbėjai, vis dėlto stengiamasi padėtį švelninti ir derėtis dėl geresnių pieno supirkimo kainų.
Iš 345 subjektų, superkančių pieną, net 167 kooperatyvai – tai beveik 50 proc.
O kaip su pieno sektoriumi susitvarko mūsų kaimynai lenkai? Lenkijoje pieno rinkoje dominuoja kooperatyvai. Iš 345 subjektų, superkančių pieną, net 167 kooperatyvai – tai beveik 50 proc. Beveik 100 tūkst. pieno gamintojų, tiekia pieną kooperatyvams, t.y. 73, 4 proc. nuo visų pieno gamintojų. Priklausyti kooperatyvui, kaip ir Lietuvoje, gali visi norintys, nesvarbu kokio dydžio yra jų ūkis.
Anot kooperatyvų atstovų, būdami vieningi, pieno gamintojai yra stipresni, turi daugiau galių, derėdamiesi su perdirbėjais. Būtent kooperatyvai gali paveikti ir išsikovoti sau palankesnes sąlygas, didesnes pieno supirkimo kainas.
„Manau, kad Europos Sąjunga ne be reikalo ragina pieno gamintojus burtis į kooperatyvus, tai yra geras sprendimas, kuris padeda gamintojams išsilaikyti rinkoje, kovoti dėl savo teisių, įgyti didesnį pranašumą derybose su perdirbėjais. Pavieniams gamintojams sudėtinga išlikti konkurencingiems“, – teigia Kazimierzas Czernewskis, didžiausio Lenkijoje pieno kooperatyvo „MLEKPOL“ supirkimo skyriaus vadovas. „MLEKPOL“ buvo įkurtas daugiau negu prieš 20 metų Grajeve. Šiandien – tai vienas didžiausių ir moderniausių kooperatyvų Europoje, kuriam priklauso 12 tūkst. pieno gamintojų. Kiekvieną dieną „MLEKPOL“ superka apie 4 tūkst. tonų pieno.
Anot kooperatyvų atstovų, būdami vieningi, pieno gamintojai yra stipresni, turi daugiau galių, derėdamiesi su perdirbėjais. Būtent kooperatyvai gali paveikti ir išsikovoti sau palankesnes sąlygas, didesnes pieno supirkimo kainas.
„Lenkijoje pieno supirkimo kainoms didelį poveikį turi pieno gamintojai. Be abejo, esame priklausomi nuo pasaulinių tendencijų, kokios kainos vyrauja rinkose, tačiau ir mūsų gamintojai priklausantys pieno kooperatyvams, gali situaciją pakreipti savo naudai, juolab, kad jie yra ne tik nariai, bet kooperatyvo bendrasavininkiai”, – pasakoja Ewa Kacparowska, Pieno kooperatyvų sąjungos Lenkijoje atstovė. Anot jos, kooperatyvai yra naudingi ne tik dėl pieno supirkimo kainų stabilizavimo ir palaikymo, jie taip pat dažniau organizuoja mokymus, užperka didesnius kiekius pašarų ir taip gauna didesnes nuolaidas iš tiekėjų, įsigyja įrangą. Be to, kooperatyvai skatina užimtumą kaimo vietovėse, įdarbindami gyventojus. Taip pat jie didina vietinės produkcijos žinomumą ir skatina jos vartojimą. „Pagrindinė užduotis kooperatyvui – užtikrinti, kad pasiūlyta pieno supirkimo kaina būtų aukščiausia, todėl stengiamės, kad mūsų derybos su perdirbėjais būtų sėkmingos“, – teigia Ježi Kulikovski, pieno kooperatyvo „Piontnica“ vadovas. Šis pieno kooperatyvas buvo įkurtas 1957 metais Lomžėje, šiandien jam priklauso 2254 nariai.
Naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projekte numatytos paramos galimybės skatinti kooperaciją, gamintojų organizacijų kūrimąsi ir gamintojų derybinių galių stiprinimą. Pasitelkę šią paramą Lietuvos pieno gamintojai gali burtis į kooperatyvus arba stiprinti jau esamus ir, pasinaudodami kaimynų turima praktika, išsiderėti sau geresnes pozicijas.
