Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 13d. 09:01

Lietuva trąšų iš Rusijos importo žemėlapyje – išskirtinė Europoje

Trąšų gamykla
„Arvi“ nuotr. / Trąšų gamykla

Trąšų importas Lietuvoje beveik nekontroliuojamas, nes tą turėjęs užtikrinti įstatymas prieš trejus metus buvo atšauktas šiam net nespėjus įsigalioti. Be to, Lietuva vienintelė regione neturi nei būtino įstatymo, nei Trąšų registro. Todėl patikrinti Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ iš Rusijos importuojamų trąšų kokybę yra sunkiau nei kitose šalyse.    

Žurnalistas Edmundas Jakilaitis pirmadienį viešai kreipėsi į „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį su klausimais, susijusiais su trąšų importu. Žurnalistas klausė, ar su politiku susijusios įmonės, įveždamos amonio salietrą su priemaišomis, taip neišvengia antidempingo muitų.

15min nuotr./Ramūnas Karbauskis ir Edmundas Jakilaitis
15min nuotr./Ramūnas Karbauskis ir Edmundas Jakilaitis

R.Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ į Lietuvą importuoja rusiškas trąšas. Joms turėtų būti taikomas antidempingo muitas, tačiau laidos „Dėmesio centre“ vedėjas feisbuke kelia klausimą, kad politiko įmonė įsiveža trąšas su priemaišomis. Ir taip galbūt išvengia antidempingo muitų.

R.Karbauskis socialiniame tinkle pažadėjo atsakyti į klausimus, tačiau patikino, kad įmonė laikosi visų įstatymų.

Lietuvoje – išskirtinė padėtis

Valdančiųjų lyderio ir žinomo žurnalisto konfliktas socialiniame tinkle paskatino 15min pasidomėti, kaip Lietuvoje reguliuojamas trąšų importas, ar kas nors tikrina, kokios trąšos įvežamos į Lietuvą, ar jos yra maišomos ir pan.

Šiuo metu Europos Sąjungoje tik dvi valstybės – Lietuva ir Malta – niekaip nereguliuoja importinių trąšų kokybės. Kitaip tariant, trąšos gali būti tiriamos, jei kas nors pasiskųstų jų kokybe. Tačiau jei to nėra – netiriama nei jų sudėtis, nei kokybė.

„Arvi“ nuotr./Trąšos
„Arvi“ nuotr./Trąšos

„Įvežant trąšas iš trečių šalių, pavyzdžiui, Rusijos, iš esmės pasitikima, ką apie jas rašo tiekėjas, kontrolės nėra“, – sako parlamentaras Edmundas Pupinis, kuris siūlė priimti naują įstatymą, reguliuojantį trąšų iš trečiųjų šalių priežiūrą.

„Agrokoncerno“ įmonių importuojamos trąšos gali būti ir su priemaišomis, ir be jų, nes jų kokybės niekas nekontroliuoja. Valstybėje taip ir nebuvo įkurtas Trąšų importo registras.

Sakė, kad prieštaravo Briuselis

Kodėl taip nutiko, kad nėra jokios trąšų įvežimo kontrolės? 2013 metais buvo priimtas Teikiamų rinkai trąšų įstatymas, kuris galėjo prižiūrėti rusiškų trąšų patekimą, tačiau 2014 metais jis buvo atšauktas net nespėjęs įsigalioti.

Vienas iš 2013 m. įstatymo iniciatorių E.Pupinis 15min teigė, kad kažkam kilo klausimų, ar tai suderinama su Europos Sąjunga.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Edmundas Pupinis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Edmundas Pupinis

„Kažkas pradėjo kelti tą klausimą, ir įstatymas buvo atšauktas net neįsigaliojęs. O juk jis tikrai reikalingas, tai parodė ir šiandienė situacija, kai matyti, kad rusiškos trąšos galbūt įvežamos be jokių muitų“, – sakė E.Pupinis, kuris šiuo metu jau dirba opozicijoje.

Formaliai už trąšų rinkos priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tačiau ji tikrina tik tada, kai gauna konkrečius skundus. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis ir direktoriaus funkcijas, Taurantas Rudys 15min negalėjo prisiminti, kad pastaruoju metu kas nors būtų skundęsis dėl trąšų ar būtų buvęs koks tyrimas.

Ūkio ministerija informavo, kad jai pavesta nustatyti trąšų privalomuosius saugos reikalavimus.

Priežastis – neaiški taikymo sritis

15min patikrino – įstatymo panaikinimą 2014 metais inicijavo Žemės ūkio ministerija, kuriai vadovavo „darbietis“ Vigilijus Jukna. Aiškinamajame rašte teigiama, jog „Europos Komisija pažymėjo, kad Trąšų įstatymas pagal minėtą direktyvą nesuderintas su Europos Komisija, todėl neaiški jo taikymo sritis“.

Be to, pažymima, kad tai „sukuria laisvo prekių judėjimo apribojimų precedentą“. Tačiau pati Europos Komisija atskira direktyva yra įvedusi antidempingo muitus trąšoms iš trečiųjų šalių.

Įstatymo naikintojai tąkart neužsiminė, kad tai būtų kontroliavę tik trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Rusijos, trąšų importą. Siūlymą, kad įstatymas būtų atšauktas, pasirašė tuometinis žemės ūkio ministras „darbietis“ V.Jukna, o teikė tuometinis Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

Dabartinis Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas, „valstiečių“ frakcijos narys Andriejus Stančikas linkęs ginti žemdirbių pinigines, ir jis už tai, kad antidempingo muitų rusiškoms trąšoms apskritai nebūtų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Andrejus Stančikas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Andrejus Stančikas

„Ūkininkams yra aktualu pirkti trąšas kuo mažesnėmis kainomis, nes su savo produkcija konkuruoja visame pasaulyje, ir su tomis šalimis, kurios turi pigias trąšas ir pigią energetiką“, – pažymėjo parlamentaras.

Muitai – iki 2019 metų

Šiuo metu kai kurioms trąšoms iš Rusijos galioja ES nustatytas antidempingo muitas. Tačiau ar gali būti, kad trąšas importuojantis „Agrokoncernas“, vengdamas šių mokesčių, keičia sudėtį?

Europos Komisijoje 15min informavo, kad antidempingo muitai įvežamoms azotinėms trąšoms galioja iki 2019 metų rugsėjo. Ar taikomos išimtys sumaišytoms trąšoms?

Užsienio reikalų ministerijos Prekybos politikos skyriaus Išorinių ekonominių santykių departamento specialistė Raimonda Vainalavičiūtė 15min paaiškino, kad antidempingo muitai taikomi ne viskam.

„Antidempingo muitai yra taikomi tik labai aiškiai apibrėžtoms prekėms pagal konkrečias tarifines eilutes, nesvarbu, kokia tai prekė (pvz. trąšos ar dviračiai).

Taigi, antidempingo muito taikymas trąšoms nepriklauso nuo to, ar jos su priemaišomis, ar ne“, – informavo R.Vainalavičiūtė.

Antidempingo muitai nustatomi po Europos Komisijos atliktų tyrimų, kuriuose užfiksuojami visi pagrindiniai faktoriai (trečiosios šalies vykdomas dempingas, ES gamintojų patiriama žala, priežastinis ryšys ir ES interesas).

„Plačiau atsakyti dėl taikomų antidempingo muitų galėtume tik žinodami konkrečią prekę (nomenklatūros kodą) ir/ar šalį, iš kurios trąšos importuojamos“, – teigiama komentare.

Nėra jokio registro

Lietuvos trąšų gamintojai jau seniai skundžiasi, kad rusiškos trąšos į Lietuvą patenka iš esmės be patikros – pasitikima tik informacija etiketėse. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras dar prieš 7 metus Vyriausybei rekomendavo įsteigti Trąšų registro centrą, tačiau jo iki šiol nėra, nors Latvija ir Estija tokius centrus turi.

„Arvi“ nuotr./Trąšų gamykla
„Arvi“ nuotr./Trąšų gamykla

To, kad trąšų importas iš Rusijos turi būti kontroliuojamas, siekia ir Lietuvos trąšų gamintojai. Pasak trąšas gaminančios „Lifosos“ Standartizacijos skyriaus viršininkės Zitos Šakalienės, ES valstybėms niekas nedraudžia ir dabar griežčiau kontroliuoti įvežamų trąšų kokybę, tačiau tas nedaroma.

„Jiems nėra kokybės kontrolės garantijos, deklaruojami rodikliai ne visuomet atitinka „EB trąšų“ reglamente nurodytus minimalius deklaravimui kiekius, ant etikečių pateikiami ir antrinių maistinių medžiagų kiekiai, kurių mes negalime nurodyti, nes yra reglamentuojami minimalūs kiekiai, kurios galime deklaruoti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Z.Šakalienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos
Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką