Norinčių auginti sumažėjo
Anot profesoriaus, šį faktą yra pripažinę ir užsienio šalių ekspertai, kurie ne vienus metus įvairiose parodose vertina mūsų šalies augintojų užaugintus triušius. Pats A.Stimbirys yra ne tik nuolatinis veislinių triušių parodų dalyvis, bet ir taip pat šių ilgaausių vertintojas. Jis puikiai išmano, kokie veisliniai triušiai yra geriausi savo kategorijose.
„Norint pasiekti gerų rezultatų, reikia kantriai ir sunkiai dirbti. Kartais triušiai gali būti itin gerų genų, tačiau jų palikuonys – ne tokie įspūdingi. Apskritai, turbūt tik trečdalis palikuonių atitinka veisliniams triušiams keliamus standartus. Norint sėkmingai pasirodyti parodose, būtina daryti nuolatinę atranką“, – teigė dr. prof. A.Stimbirys.
Anot jo, labiausiai triušininkai džiaugiasi, kai parodose pavyksta nuskinti laurus ne vienam triušiui, o visai jų kolekcijai, kurią sudaro 4 ilgaausiai.
„Būna, kad kartais vienas triušis išsiskiria iš kitų ir surenka, tarkime, 97 balus iš 100 galimų. Tai – labai aukšti rodikliai. Bet jei likę triušiai surinks 94-95 balus, pati jų kolekcija nebus tokia vertinga. Ji – ne vienalytė“, – tam tikrus niuansus atskleidė pašnekovas.
Pats profesorius triušius augina jau kiek daugiau dvidešimtmetį – nuo 1998-ųjų. Kaune, Sargėnuose, įkurtame jo ūkyje nuolat auga 60-80 veislinių ilgaausių. A.Stimbirys laiko Kalifornijos, „Castor rex“ ir „Shinsila rex“ veislės triušius. Anot jo, lengviausia auginti ir didžiausią paklausą turi Kalifornijos triušiai. Kiti – kiek lepesni, jų priežiūra sudėtingesnė.
„Dabar daugiausiai triušieną realizuoju kaip mėsą. Norinčių įsigyti gyvus veislinius triušius – vienetai. Prisimenu, kai maždaug 2010-aisiais žmonės net eilėse laukdavo, kad tik galėtų nusipirkti veislinį gyvūną. Šiuo metu gyventojų, norinčių auginti triušius, yra mažai. Žmonės supranta, kad tai – sunkus ir atsakingas darbas. Juk triušis – gyvas organizmas, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. O ir išlaikymas jo nėra jau toks pigus. Kainuoja ir kombinuoti pašarai, ir vakcinos“, – kalbėjo profesorius.
Pasiekti Lietuvos rekordai
Dr. Prof. A.Stimbirys 1991 m. įkurtai Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijai vadovauja nuo 2005-ųjų. Šiuo metu organizaciją vienija 42 nariai. Dalis iš jų – nuolatiniai įvairių parodų dalyviai. Štai, praėjusį savaitgalį Kauno Aleksandro Stulginskio universiteto parodų paviljone įvykusioje parodoje „Pet show Lietuva“ dalyvavo šeši draugijos nariai, kurie pristatė Lietuvoje auginamas populiariausias triušių veisles. Šioje parodoje buvo eksponuojami ne tik triušiai, bet ir balandžiai, papūgos, veislinės vištos, alpakos ir kiti gyvūnai.
Renginyje buvo pasiekti ir trys Lietuvos rekordai: daugiausiai šalies parodoje eksponuotų vaikų piešinių, kurių buvo net 8259, Natalijos Domarkienės surinkta didžiausia paukščių statulėlių kolekcija, sudaryta iš 501 eksponato ir Reinoldo Liaudansko eksponuota balandžių statulėlių kolekcija – 250 vienetų.
A.Stimbrio teigimu, triušininkystė niekada nebuvo labai pelninga. Tai daugeliui ūkininkų – labiau hobis bei miela veikla.
Tapti nariais – lengva
Neseniai spaudoje buvo pasirodę neteisingų pranešimų, kad norint tapti Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos nariais eilėje reikia laukti bent du metus, o per pastaruosius 10 metų buvo priimtas vos vienas naujas narys. Profesorius šią informaciją paneigė. Anot jo, vien 2009-2013 metų laikotarpiu į draugiją priimti 87 nariai, o pridėjus ir pastarųjų penkių metų statistiką, narių skaičius būtų dar didesnis. Tiesa, ne visi šie gyvūnėlių augintojai draugijoje išbuvo iki šių dienų. Dėl to, A.Stimbirio teigimu, norint gauti veisėjo statusą, taikomas pereinamasis dviejų metų laikotarpis.
„Mūsų draugijos nariais gali tapti visi norintys. Draugija, gavusi prašymą, jį svarsto taryboje ir sprendžia ar jam pritarti, ar ne. Esame turėję ne vieną atvejį, kai po kelių metų draugijos nariai tiesiog pasitraukė iš triušininkystės, dingo jų entuziazmas. Tokiu atveju mes stengiamės šiek tiek apsisaugoti ir prieš suteikdami žmogui veisėjo statusą, jam taikome dviejų metų laikotarpį. Jei per šį laikotarpį jis įrodo, kad yra ir toliau pasiryžęs auginti veislinius triušius, jis tampa pilnateisiu veisėju“, – paaiškino pašnekovas.
Daugiausiai jo vadovaujamos draugijos narių buvo maždaug prieš aštuonis metus – 124. Paklaustas, kas pasikeitė, kad nuo to laiko norinčių auginti triušius sumažėjo beveik dviem trečdaliais, A.Stimbirys teigė, kad tada visuomenėje sklandė daug neteisingų mitų ir žmonės paprasčiausiai buvo apgauti.
„Būtent tuomet viena triušių narvus pardavinėjanti įmonė garsiai reklamavo, kad triušių augintojai neįdėdami daug pastangų gali susikrauti didžiulius turtus. Buvo sakoma, kad įsigiję jų siūlomus narvus žmonės galės užkrauti šiems gyvūnams tiek maisto, kad jų šerti nereikės bent savaitę. Buvo ne vienas patikėjęs tokia apgaule, tačiau labai greitai suprato, kad triušiai – gyvi padarai, kuriuos auginant reikia ne tik darbo, bet ir žinių bei patirties. Neužtenka vien stebuklingo narvo“, – šypsojosi profesorius.
Jo teigimu, triušininkystė niekada nebuvo labai pelninga. Tai daugeliui ūkininkų – labiau hobis bei miela veikla. Aišku, kas laiko bent kelis šimtus ilgaausių, tie gali tikėtis labiau apčiuopiamo pelno. Jo teigimu, pastaraisiais metais triušienos paklausa šalyje auga. Žmonės vis labiau atsisuka į sveiką gyvenseną, o triušio mėsa – viena iš sveikiausių. Labiausiai gyventojus gąsdina tik gana didelė triušienos kaina. Šiuo metu už kilogramą mėsos prašoma maždaug 7 eurų. Vis dėlto, profesoriaus teigimu, tokia suma yra adekvati, nes užauginti triušį kainuoja ne taip ir pigiai.
