Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 12d. 14:07

Prieš verslinės žūklės draudimą stoję verslininkai: „Nukentės žuvų mėgėjai“

Žūklė Kuršių mariose
V.Radžiūno nuotr. / Žūklė Kuršių mariose
„Ar liksime be šviežių laukinių žuvų?“ – retoriškai klausė verslinei žvejybai atstovaujančių įmonių, asociacijų atstovai pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje. Jie įsitikinę, kad uždraudus verslinę žūklę Kuršių mariose pirmiausiai nukentės žuvų vartotojai. Mokslininkai savo ruožtu teigia, kad yra ir daugiau priemonių, kaip atkurti populiaciją mariose ir be draudimų.

Antradienį Seime ketinama svarstyti įstatymo pataisą, siūlančią uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse.

Savo likimu susirūpinę verslinės žvejybos atstovai pirmadienį surengė nuotolinę spaudos konferenciją ir pabrėžė, kad su jais vengiama diskutuoti, o įstatymo pataisa yra pažado rinkėjas pildymas, tačiau be rimtos diskusijos.

Kentės vartotojas

„Mums svarbiausias argumentas – vartotojas, kuris į šią diskusiją taip pat nebuvo įtraukas. Kuršių mariose yra paskutinis vidaus vandens telkinys, kur dar galima žvejoti vadinamiesiems verslininkams. Turime po truputį augančią akvakultūrą, tačiau taip užauginamų žuvų nėra tiek, kad pakaktų. Turime ir žvejų jūroje, tačiau kartu suprantame, kad uždraudus menkių žvejybą, jie ne kažin ką gali pasiūlyti. Taigi susidaro laukinių šviežių žuvų deficitas. Išties, kuo ją pakeisti – nelabai turime. Netekus Kuršių mariose pagaunamų žuvų, kaina, galime manyti, pakiltų. Kitas dalykas – mes apribotume savo pačių piliečių norą sveikai maitintis“, – teigė žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.

Anot jo, ne tik vietos žvejai naudoją žuvis kaip žaliavą, bet ir šeimų cechai, puoselėjantys tautinį paveldą. M.Maciulevičius pasidžiaugė, kad šviežios žuvys turgeliuose pasiekdavo ne tik pajūrio ar pamario gyventojus. Žvejai ją nugabendavo ir iki sostinės.

Kaimynai saugo savo vartotojus

38 žvejų įmones vienijančios žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė teigė, kad Lietuvoje žuvies valgymo kultūra pačiame formavimosi įkarštyje. Žvejybos įmonės, daug investavusios į cechus, jau gali patiekti rinkai ne tik išdarytas, rūkytas, vytintas, bet ir marinuotas, maltas ar net keptas žuvis.

Ji kaip pavyzdį pateikė kaimynines šalis: Peipaus ežere drauge su rusais žvejojančius estus bei lenkus, Aistmarėmis taip pat besidalinančius su žvejais iš Rusijos. „Tačiau tiek estai, tiek lenkai remia savo žvejus ir stengiasi aprūpinti savo vartotojus“, – teigė S.Jakubauskienė.

Suprasti akimirksniu

  • Kovo viduryje Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įregistravo Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse.
  • Numatoma, kad verslinė žvejyba ežeruose bus nebegalima nuo kitų metų, o per trejus metus verslinės žvejybos įmonės turės pasitraukti ir iš Kuršių marių bei pagrindinių žuvų migracijos kelių. Už pasitraukimą iš verslo arba persiorientavimą numatomos kompensacijos, kurių tvarką iki šių metų lapkričio 1 dienos turės parengti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

Ji teigė, kad sunku suvokti, kuo paremti verslinės žūklės draudimai ir pirmenybės atidavimas meškeriotojų pomėgiui. Jau dabar matoma vis intensyvėjanti mėgėjų žvejyba mariose.

„Galvojama mums palikti stintas ir nėges. Tačiau šios žuvys sudaro apie dešimtadalį įmonių pagaunamos žuvies. Šiuo projektu tiesiog norima uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose“, – aiškino S.Jakubauskienė.

Mokslas siūlo kitas priemones

Anot Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesniojo mokslo darbuotojo dr. Arvydo Švagždžio, negalima sakyt, kad žuvų Kuršių mariose drastiškai mažėja.

„Ką mes padarėme gilindami uostą? Pakeitėme žuvų migracijos kelią. Žuvys neužsilaiko šioje vietoje. Kvotos nustatomos visam vandens telkiniui, tai reiškia, kad daugiau bus pagaunama Kaliningrado pusėje“, – aiškino mokslininkas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rūkyta žuvis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rūkyta žuvis

Jo turimi duomenys rodo, kad mūsų šalies žvejai verslininkai pagauna vis mažiau, tuo metu gretimos srities žvejų sugaunami kiekiai auga. A.Švagždžio teigimu, yra ir kitų būdų, kaip išsaugoti žuvų populiaciją, ne tik draudimas.

Vienas jų – dirbtinis įžuvinimas. Tokiu būdu buvo atstatyti lašišų klodai šalies vandenyse.

Taip pat siūloma pritaikyti žvejybos įrankius tvariai žūklei, reguliuoti kormoranų populiaciją, didinti žuvų buveinių plotus, gerinti nerštavietes ir migracijų kelius, mažinti druskingo vandens prietaką, efektyviau saugoti žuvis neršto metu.

Aplinkosaugininkų kontrolė – didelė

Bendrovės „SLP žuvis“ vadovas Stanislovas Papievis konferencijos metu paaiškino, su kokiais iššūkiais susiduria savo versle. Jo įmonė ir žvejoja, ir apdoroja žuvis bei parduoda savo krautuvėlėje. Šilutės rajone.
„Parduotuvėje mūsų pirmiausiai klausia, ką turime vietinio, mūsuose pagauto. Uždraudus verslinę žūklę valgysime šaldytas pengasijas“, – apgailestavo S.Papievis.

Jis tikino, kad mariose pastaraisiais metas ir taip mažėja verslinės žūklės intensyvumas. Žvejojama vadinamaisiais pasyviais tinklais: pastatoma ir laukiama. S.Papievis atrėmė ir kaltinimus, jog aplinkosaugininkai neretai pro pirštus žiūri į galimus pažeidimus, per menkai kontroliuoja.

„Esame savaitėmis stebimi kameromis. Mes tą žinome. Kartą grįžę į krantą matėme, kaip išmontuojamos kameros, paaiškėjo, kad beveik savaitę buvome filmuojami. Prieš išplaukdami į marias turime pranešti inspekcijai, kur plauksime, į kokį kvadratą. Turime užpildyti žurnalą, kiek žuvų pagavome. Inspekcija gali bet kada sulaikyti ir persverti žuvis. Paklaida galima maža – 3 proc. Jei viršijama – baudos skiriamos už žuvies vienetą. Karšis gali kainuoti ir 100 eurų“, – savo darbo patirtis pasakojo verslininkas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Žvejai
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Žvejai

Anot jo, įstatymo kūrėjai turėtų numatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį. Kaip teigė S.Jakubauskienė, žvejai verslininkai finansiškai yra silpnesni už žvejus mėgėjus. „Sako: persiorientuokite. Tai tas pats, kad žvejams mėgėjams sakytų – eikit grybauti. Dzūkai grybauja, mes žvejojame. Ne vadovėliuose to išmokome, perėmėme iš savo tėvų“, – aiškino „Lampetros“ vadovė.

Ji įsitikinusi, kad verslinės žvejybos draudimas reikštų ir kultūrinius praradimus: nepavyktų surengti stintų švenčių, žiobrinių, žuvies virimo čempionatas prarastų prasmę.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką