Kiekvienąkart „Agrovizija“ sutraukia tūkstančius ūkininkų iš visos šalies. Kas antrus metus vykstanti paroda kviečia žemdirbius susipažinti su po atviru dangumi realiomis lauko sąlygomis auginamomis įvairių žemės ūkio augalų veislėmis, demonstruojamais traktoriais, sėjamosiosiomis, savaeigiais purkštuvais ir kita galinga žemės ūkio technika. Parodoje pristatomi naujausi Lietuvos ir užsienio mokslininkų pasiekimai, naujausius standartus atitinkančios pažangiausios žemės ūkio mašinos ir aktualiausios žemės ūkiui temos.
Jau dvyliktąjį kartą surengtos parodos ekspozicijos plotas kasmet didėja. Šiemet jis užėmė maždaug 30 hektarų. Palyginimui, pirmaisiais metais jis buvo triskart mažesnis. Atidarymo ceremonijoje dalyvavęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė stengiantis nepraleisti nė vienos „Agrovizijos“ ir visada čia jaučiasi laukiamas kaip draugas. Kreipdamasis į susirinkusius ūkininkus, mokslininkus, įvairių žemdirbiškų įmonių atstovus, jis teigė, jog visi jie yra tame pačiame kelyje, kuriame pasitaiko ir įkalnių, ir nuokalnių. Seimo pirmininkas ragino nepamiršti, kad žemdirbiai gamina tą produkciją, kurią vartoja milijonai kitų žmonių.
Nors pirmąją „Agrovizijos“ dieną lankytojų netrūko, tačiau įvairių ekspozicijas surengusių įmonių atstovai teigė, kad ankstesniais metais jų būdavo dar daugiau. Jie svarstė, jog parodos lankomumas galėjo sumažėti dėl dviejų priežasčių: didelio karščio bei nepigių bilietų. Įėjimas šiemet vienam žmogui kainuoja 10 eurų.
„Kažkada įėjimas į šias parodas būdavo nemokamas. Manau, jog tai buvo klaida, nes čia sugužėdavo daug žmonių, kurie visiškai nebūdavo suinteresuoti žemės ūkio naujovėmis. Bet dabartinės įėjimo kainos taip pat nėra teisingos. Dažniausiai čia atvažiuoja žemdirbiai su šeimomis, kurie stengiasi savo vaikus supažindinti su ūkininkavimu. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai mokėti 40 eurų jau yra nemaži pinigai“, – mintimis pasidalino įmonės „Rovaltra“ vadovas Romualdas Tranaitis.
Vis dėlto ne visi pabūgo karščių ir išaugusių bilietų kainų. Štai Kelmės rajone su sūnumi Luku ūkininkaujantis Raimundas Arbačiauskas sakė nepraleidžiantis nė vienos panašaus pobūdžio parodos Lietuvoje. Maždaug 50 hektarų žemės plote dirbantis vyras sakė labiausiai besidomintis naujausia technika. Nors pats dažniau perka padėvėtą įrangą, tačiau tai netrukdo sekti naujausias tendencijas.
„Šioje parodoje domėjausi ir naujausiomis augalų veislėmis, jų priežiūrai skirtais produktais. Auginu vasarinius ir žieminius kviečius, miežius. Kartas nuo karto tenka sėklas atnaujinti, tad visada ieškau optimaliausio varianto“, – sakė R.Arbačiauskas.
Taip pat su sūnumi Irmantu į „Agroviziją“ atvykęs Benediktas Petrulis labiausiai domėjosi naujausiomis kviečių, rapsų, miežių bei žirnių veislėmis. Kupiškio rajone per 300 ha žemės plotą dirbantis vyras pasakojo anksčiau pirkdavęs tik sertifikuotą sėklą, tačiau pastaruoju metu pakeitė savo ūkininkavimo įpročius.
„Kuomet už sertifikuotą sėklą pradėjo mokėti išmokas, visos įmonės suskubo bent kelis kartus pakelti jų kainą. Dabar nelabai apsimoka jas pirkti visam dirbamam plotui“, – svarstė B.Betrulis.
Nuo 1993 m. Pasvalio rajone maždaug 100 ha plote dirbantis Aloyzas Baliūnas prisipažino taip pat kasmet važiuojantis į panašaus tipo parodas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Vyras teigė daugiausiai vykstantis tiesiog „paganyti akis“, nes pats plėsti turimo technikos parko neketina.
„Labiausiai čia domina technika. Šį kartą daugiausiai akį traukė ekologinės akėčios bei savaeigiai krautuvai. Jų ūkyje labai reikėtų, tad ketinu įsigyti. Technikos parką kaskart atnaujinu pagal poreikį“, – pasakojo Kauno rajone maždaug 300 ha žemės plote ūkininkaujantis Giedrius Martovičius.
Tarp daugybės parodos lankytojų buvo galima sutikti ir visuomenėje žinomų veidų. Štai lenktynininkas Benediktas Vanagas prisipažino, kad ūkininkavimas yra jo genuose, mat sportininko seneliai buvo gana stambūs Lietuvos žemdirbiai.
„Aišku, visa tai buvo prieš karą. Vėliau seneliai buvo ištremti. Dabar suprantu, kad savo laiku galėjau ir aš pats padaryti neblogą verslą, jei būčiau pradėjęs ūkininkauti. Kažkada tikrai buvo minčių apie tai ir dabar kartais pagalvoju, kad visai be reikalo jas nustūmiau šalin. Galbūt tai buvo mano klaida. Dabar pradėti ūkininkauti turbūt jau būtų per vėlu“, – šypsojosi B.Vanagas.
Jis „Agrovizijoje“ dalyvavo neatsitiktinai. Viena iš čia prisistatančių įmonių „Scandagra“ yra ilgametė lenktynininko rėmėja. Pats B.Vanagas pasakojo dėl šios partnerystės galėjęs dar geriau pažinti šalies ūkininkus.
„Praėjusiais metais kartu vykdėme labai gražų projektą – visoje Lietuvoje iškėlėme 100 vyčių, 100 vėliavos stiebų. Dėl šio tikslo teko nuvažiuoti dešimt tūkstančių kilometrų. Tai – trasa, prilygstanti Dakarui“, – pasakojo B. Vanagas.
Jis teigė, kad parodoje žmonės dažnai prie jo prieina, prašo autografų arba nusifotografuoti, nuolat klausinėja apie Dakaro reikalus. Sportininkas tikino, kad jam Dakaras yra didžiulis iššūkis, tačiau iššūkių turi kiekvienas žmogus – šeimoje, santykiuose ar namuose – todėl rasti bendrą kalbą jam nesunku su bet kokiu pašnekovu.
Atvykę į „Agroviziją 2019“ ūkininkai gali išvysti ne tik įvairių įmonių eksponuojamą žemės ūkio techniką ar bandymų laukus, bet ir stebėti parodomąsias purkštuvų bei sėjamųjų varžybas, dalyvauti begalėje įvairių seminarų. Įvairios įmonės lankytojus vilioja ir tradiciniais būdais, ir įvairiomis smagiomis bei neįprastomis atrakcijomis. Kol vieni siūlo įmesti kamuolį į teleskopiniu krautuvu 5 metrų aukštį pakeltą krepšį ir už tai laimėti prizų, kiti kviečia praeiti raudonu kilimu ir pasimatuoti karaliaus ar karalienės karūną. Atrakcijų yra ir daugiau – vienos įmonės kviečia išbandyti savo jėgas besisukančiame gaublyje, kitos siūlo atsigaivinti šaltaisiais gėrimais tarp javų plotų įrengtose poilsio zonose, trečios ragina pasukti laimės ratą, ketvirtos skatina išbandyti savo jėgas, vaišina nemokamais pietumis ir t. t. Kiekvienas atvykęs gali gauti ne tik jį dominančios informacijos, bet ir papramogauti. Paroda vyksta birželio 26-28 dienomis.
