Seimas antradienį po svarstymo pritarė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms: už balsavo 70, prieš – 4, o susilaikė 14 parlamentarų. Galutinis balsavimas numatytas kitą dieną.
Siūloma naikinti žemės įsigijimo saugiklius, numatančius kvalifikacijos reikalavimus žemės pirkėjams, dėl kurių Europos Komisija (EK) yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir kurie kliudo šaliai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (ESBO).
Dabar žemę įsigyti gali tik turintieji tam tikrų profesinių įgūdžių ir kompetencijų: ne mažesnį kaip 3 metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio išsimokslinimo diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.
Pasak Kaimo reikalų komiteto nario konservatoriaus Kazio Starkevičiaus, reikalavimas dėl išsilavinimo buvo perteklinis.
„Tai buvo įvairūs kursai organizuojami ir tuo būdu dar padidinami tam tikri, galima sakyti, ir korupciniai elementai, kai norint žemę pirkti, buvo ieškoma įvairių priėjimų, kad gautų tą diplomą“, – teigė parlamentaras.
Pataisomis, be kita ko, siūloma pirmumo teisę įsigyti privačią žemę suteikti žemdirbiams arba įmonėms, veikiančioms savivaldybėje, kur parduodamas sklypas, arba jei jos ribojasi, bet yra kitoje savivaldybėje. Jei jie atsisakytų pirmumo teisės, pardavėjas turėtų teisę parduoti bet kam.
Dabar pirmumo teisę įsigyti žemę turi sklypo bendraturčiai, nuomotojai ir žmonės, kurių žemė ribojasi su parduodamu sklypu.
Liberalas Eugenijas Gentvilas piktinosi, kad ir toliau įstatyme išlieka „antikonstitucinė nuostata“ dėl maksimalaus žemės kiekio – 500 hektarų.
„Turėti daugiau gali, jeigu užsiimti gyvulininkyste. Tai neteisinga“, – teigė E.Gentvilas.
Anot jo, pataisos leis dovanoti žemę artimiausiems giminaičiams – dabar to negalima padaryti, ją galima tik paveldėti.
