Interviu Žinių radijui trečiadienį V.Pranckietis sakė, kad tam tikri žemės pardavimo apribojimai būtini, tačiau dėl jų reikia ieškoti kompromiso su Europos Sąjungos (ES) reikalavimais.
Stengiamasi, kad žemė atitektų tiems, kurie ją dirba, o ne kokiems nors fondams.
„Vakar (antradienė – BNS) jau buvome įstatymo priėmimo tiesiojoje, turbūt ketvirtadienį mes pabaigsime šį įstatymą priimti. Tie saugikliai turi kažkokie būti, negalime visiškai laisvai pasielgti, žmonės to nori (...) Tie, kurie norėjo nusipirkti, tos žemės čia yra nusipirkę. Reikėtų priimti kaip faktą, koks yra, ir stengtis suderinti europinę teisę su Lietuvos teise, kad galėtume eiti į priekį (...) Stengiamasi, kad žemė atitektų tiems, kurie ją dirba, o ne kokiems nors fondams“, – Žinių radijui sakė V.Pranckietis.
Seime kilus diskusijoms dėl valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) noro įteisinti žemės pardavimo kainos „lubas“, parlamentarai antradienį nesuspėjo apsispręsti, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, dėl kurių Lietuva sulaukė tarptautinių organizacijų kritikos.
Pataisomis siūloma atsisakyta kvalifikacijos reikalavimų žemės pirkėjams, nes dėl jų Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jie gali pakenkti Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Iki šiol žemę įsigyti galėjo tik turintieji profesinių įgūdžių – trejų metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.
