Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Virginija Baltraitienė: „Vien tvora kiaulių maro problemos neišspręsime“

Virginija Baltraitienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Virginija Baltraitienė
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

„Lietuva kreipėsi į EK, komisija tvorai lėšų neskyrė – jų nuomone, ji nėra reikalinga ir neapsaugo. Lietuva tam tikrą dalį atsitvėrė, tam buvo skirti pinigai ir Lietuvos biudžeto. Bet ir EK, ir mūsų nuomonė yra, kad virusas yra pasklidęs. Ir jį perneša ne tik šernai, bet ir paukščiai bei kiti smulkieji gyvūnai. Baltarusijoje yra pakankamai daug kritusių šernų. Tai mums patvirtina pasieniečiai, kad ne po vieną, ne po du ir ne po tris krenta. Vien tvora šitos problemos neišspręsime“, – LRT radijo laidoje „Savaitė“ teigė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Afrikinis kiaulių maras, užfiksuotas Ignalinos rajone, kiaulių augintojų skaičiavimais, pavirs pusės milijardo litų nuostoliais.

Danijos kapitalo „Idavang“ komplekse, kur buvo rastas užkratas, bei 3 kilometrų spinduliu aplink išnaikinta daugiau nei 19 tūkstančių kiaulių. Ignalinos rajone paskelbta ekstremalioji padėtis. Nuo pernai spalio, kai dėl maro grėsmės pasienyje su Baltarusija nustatyta apsauginė zona, iki šiol prevenciškai Lietuvoje paskersta apie 12 tūkst. kiaulių. Tyrimai įrodė, kad kiaulės „Idavang“ fermoje užsikrėtė iš Rusijos ir Baltarusijos atkeliavusiu afrikiniu maru. Spėjama, kad užkratą į fermą atnešė žmonės. Tiesa, prokurorai dar neatsakė ar tai padaryta tyčia. Lietuvoje šią savaitę lankėsi ne tik Europos Komisijos atstovai, taip pat Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrai. Lietuvos žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė – „Savaitėje“.

– Ar tikrai nuostoliai gali sudaryti tokią didelę sumą, kaip sako kiaulių augintojai?

– Tiek kiaulių, kiek buvo paskersta ir sunaikinta pačioje fermoje – yra didelis kiekis. Bet ši įmonė buvo apsidraudusi ne tik gyvulius, bet ir pašarus, ir medikamentus, ir netgi visas išlaidas, susijusias su likvidavimu ir dezinfekavimu. Viskas buvo apdrausta. Kaip įmonės direktorius pasakė, kad jie valstybės neprašys jokios kompensacijos. Tai šiuo atveju valstybei jokių nuostolių nebus. Tačiau, aišku, bus nuostoliai visoje rinkoje. Kaip mes atrodome, kai pas mus yra ligos židinys ir pačioje įmonėje. Žinoma, į tai iš karto žiūri kitos valstybės. Ir, kai tikėjomės, kad Rusija galbūt šiek tiek atlaisvins reikalavimus ir mes galėsime vėl pradėti eksportą į Rusiją, bent jau termiškai apdorotos kiaulienos, [...] viltys išblėsta. Šiuo atžvilgiu mes nuostolį patiriame.

– Ir tai yra apie pusė milijardo?

–  Taip.

–  Bet tie patys kiaulių augintojai sako, kad, jeigu būtų barjeras su Baltarusija, o jį nutiesti kainuotų apie 10 milijonų litų, tai kodėl to barjero vis dar nėra? Juk maras aptiktas, pirmiausia, ant sienos su Baltarusija dar prieš gerą pusmetį?

–  Taip, Lietuva kreipėsi į EK, komisija tvorai lėšų neskyrė – jų nuomone, ji nėra reikalinga ir neapsaugo. Lietuva tam tikrą dalį atsitvėrė, tam buvo skirti pinigai ir Lietuvos biudžeto. Bet ir EK, ir mūsų nuomonė yra, kad virusas yra pasklidęs. Ir jį perneša ne tik šernai, bet ir paukščiai bei kiti smulkieji gyvūnai. Baltarusijoje yra pakankamai daug kritusių šernų. Tai mums patvirtina pasieniečiai, kad ne po vieną, ne po du ir ne po tris krenta. Vien tvora šitos problemos neišspręsime.

Ir EK, ir mūsų nuomonė yra, kad virusas yra pasklidęs. Ir jį perneša ne tik šernai, bet ir paukščiai bei kiti smulkieji gyvūnai

– Iš tiesų Baltarusija neteikia informacijos, nenori jos teikti...

– Jokios.

– Bet šią savaitę Baltarusijos veterinarijos tarnybos vadovą pavyko prisikviesti į Vilnių, jis buvo atvykęs. Ar pavyko su juo susitarti ir įtikinti, kad tai – jau ne vien grėsmė Baltarusijai, kad ji jau peržengė ir į Europą?

– Jis supranta tą situaciją. Ir tai, kad reikia bendradarbiauti, ir kad tai yra problema ne tik mums, bet ir jiems patiems, ir kad kažką reikia daryti. Aišku, tam reikia dar ir politinio sprendimo. O mes žinome, kas Baltarusijoje tą politinį sprendimą priima. Ir šiandieną tokio sprendimo nėra.

–  Tai garantijų, kad Baltarusija įsileis, nėra?

– Kol kas nėra.

– Ar užtenka, kad, kai atsitiko šitoje Ignalinos rajono fermoje, kad būtų išnaikintos visos kiaulės, bet tuo turbūt maro nesustabdysime, reikia tyrimo, kapi jis ateina, kaip tas virusas juda, kokie jo keliai? Ar tam yra lėšų?

– Tam lėšų nėra. Ir mes manome, kad tam lėšas turi skirti EK. Susikūrėme tokią nedidelę darbo grupę, kurią sudaro visų valstybių veterinarijos tarnybų vyriausieji gydytojai, o jie, pasitelkę savo specialistus, turi pateikti siūlymus. Ir rugpjūčio 15 d. mes turime turėti jau paruoštą prašymą EK, kur vienas iš punktų yra – finansuoti mokslinius tyrimus.

– Ispanija – šalis, kuriai kiaulių maras labai stipriai smogė, ir jie bene 50 metų „laižėsi“ žaizdas, ar su jais nebendradarbiaujama?

– Bendradarbiaujama. Tai jų irgi yra pagrindinė priemonė, per kurią mes galėtume sustabdyti tą marą, tai yra nustatyti, iš kur jis atsiranda, kaip jis mutuoja, kai jis dauginasi, kaip jis „šokinėja“. Kitokio būdo jie nemato. Galima išpjauti kiaules, galima iššaudyti šernus. Arba turi jų nebeauginti, o jeigu jie vėl atsiras, mes nesame uždara valstybė. Jeigu Baltarusijoje situacija nesikeis, galime ką norime daryti ir tas sienas galime statyti, arba turime nebeauginti [kiaulių].

– Bet ar mes galime prie to prieiti, kad nebeauginsime kiaulių?

– Manau, kad ne. Kiaulininkystė yra viena iš svarbiausių mūsų ūkio šakų. Šiandieną pasigirsta tokių kalbų, kad gal reikia smulkiuosius visus naikinti, tikrai noriu nuraminti visus žmones – nereikia naikinti, niekas nesiruošia naikinti kiaulių šeimos ūkiuose. 

– Aš dar noriu jūsų klausti apie draudimą. Jūs sakėte, kad šita bendrovė buvo apdraudusi savo fermas ir įvairiomis draudimo rūšimis, bet dabar pasigirdo kalbų, kad draudikai nebenori drausti. Ką tada daryti?

– Aišku, priversti negali. Bet mes šnekėjomės ir su kiaulių augintojų asociacijos prezidentu ir aš buvau susitikusi su iš Vokietijos atvykusiu pasėlių draudimo įmonės savininku ir klausiau, kaip Vokietijoje šį reikalą sprendžia. Tai yra suskurtas toks fondas, kaip pas mus Sveikatos draudimo [fondas], kur mes visi sumokame Privalomą sveikatos draudimą. Vokietijoje yra privaloma gyvūnų draudimo įmoka, ir patys augintojai moka į šį fondą. Bet dalį moka ir valstybė. Mes dabar, jeigu pasėlių draudimui kompensuojame 50 procentų visos įmokos, tai aš įsivaizduoju, tai tokią įmoką valstybė galėtų kompensuoti...

– 50 ir 50 – valstybė ir augintojai?

–  Taip, ir atsitikus tokiai nelaimei, jie galėtų gauti išmoką iš šito fondo. Bet turėtų kiekvienas mokėti. Mes šnekame ne tik apie kiaulių augintojus, bet ir apie paukščių, galvijų augintojus. Bet tai yra tik pradinis pamąstymas. Aš manau, kad mes, aišku, ne per mėnesį, bet iki Naujų metų tuos savo pasiūlymus pateiksime.

– Ir tada dar vienas labai svarbus klausimas. Jeigu jau mes kalbame apie tokius didelius nuotolius, kurie gali siekti iki pusės milijardo, tai kaip tai gali atsiliepti mums, kiaulienos vartotojams? Ar lietuviški kiaulienos kotletai ir kepsniai stipriai pabrangs?

– Aš nemanau, kad pabrangs, nes patys augintojai yra suinteresuoti parduoti šitą mėsą. Kaip jau minėjau, eksportas yra sumažėjęs, taip jis šiek tiek padidėjęs į ES valstybes, bet, palyginti su 2013 metais, jis yra pakankamai smarkiai sumažėjęs, tai reiškia, norėdami realizuoti tą mėsą, turbūt geriau ją parduoti pigesne kaina, nei jos išvis neauginti arba nerealizuoti. Tai dėl to nemanau, kad kaina turėtų didėti.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką