Paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ yra tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į daug kam negirdėtas, istorijos paraštėse nugulusias temas ir muziejines vertybes.
2026 m. kovo 26 d. 18 val. vyko doc. dr. Aurelijaus Giedos paskaita „Augustinas Voldemaras. Nerami biografija“.
Žymiausias prof. Voldemaro biografijos tyrėjas Gediminas Rudis yra teigęs: „jei surinktume visus Juozo Tumo-Vaižganto atsiliepimus [apie Voldemarą] ir pamėgintume juos pavaizduoti grafiškai, gautume tai šaunančią į padangę, tai žemiau grindų nukrintančią kreivę“. Bet kuriuo atveju, Voldemarą „suvelti į bendrą paprastų žmonių makalynę būtų sunku.“ (Vincas Krėvė).
Viena kontroversiškiausių tarpukario Lietuvos asmenybių ir šiandien lieka Augustinas Voldemaras (1883–1942). Stipriai įvairuoja ne tik jo politinės, tačiau ir akademinės veiklos vertinimai. Voldemaras turėjo klasikinės filologijos išsilavinimą, domėjosi visuotine ir Lietuvos istorija, buvo neabejingas filosofiniams ir sociologiniams klausimams. Detalesnis įsižiūrėjimas į Voldemaro biografiją atveria nemažai naujo – apie ką anksčiau nekalbėta. Tad aktualu iš naujo klausti – kas toks buvo prof. Voldemaras?
Muziejinę vertybę pristatė: Ikonografijos sk. vyresn. rinkinio kuratorė dr. Evelina Bukauskaitė.
Muziejinė vertybė: Augustinas Voldemaras. Autorius Kęstutis Grigaliūnas (g. 1957 m.). Iš grafikos atspaudų albumo „Mirties dienoraščiai“, 2009–2012 m.
