Karas pakeitė prioritetus: kodėl kultūros skaitmeninimas tapo nacionalinio saugumo klausimu

Gegužę planuojamas platformos „ekultūra“ startas – šie skaitmeniniai vartai į Lietuvos kultūrą sujungs daugybę įvairiausių institucijų turimų skaitmeninių šaltinių – nuo nuotraukų iki kino filmų bei įvairiausių Lietuvos valstybingumui ir tautinei tapatybei svarbių dokumentų. Šis projektas, prasidėjęs COVID-19 pandemijos kontekste, planuotas kaip kultūros prieinamumo skatinimo priemonė, tačiau prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą kultūrinių vertybių skaitmeninimas įgavo dar ir papildomą prasmę – valstybė turi nuspręsti, kurios vertybės yra pačios svarbiausios ir suskaitmenintos tam, kad būtų apsaugotos nuo sunaikinimo ar pasisavinimo. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, kuri yra pagrindinis projekto – „ekūltūra platforma“ vykdytojas, vadovė Aušrinė Žilinskienė laidoje pabrėžia, kad kultūros artefaktų skaitmeninimas yra galimybė apsaugoti kultūros paveldą – panašiai kaip tarpukariu Kazys Pakštas siekė išsaugoti Lietuvos populiaciją sugalvodamas „atsarginės Lietuvos“ idėją. O Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Lietuvos vyriausioji archyvarė doc. dr. Inga Zakšauskienė pasakoja, kaip pasikeitė kultūros institucijų prioritetai saugant ir skaitmeninant kultūros vertybes prasidėjus karui Ukrainoje. 15min laidoje – pokalbis apie tai, kokia yra projekto „ekultūra“ prasmė ir funkcijos ir kaip šis įrankis padės visuomenei susipažinti su Lietuvos kultūros vertybėmis, o valstybei – jas išsaugoti sudėtingų geopolitinių pervartų kontekste. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.