Socialinių paslaugų centre jau septynerius metus su vaikais dirbanti Gabrielė prisipažįsta: „Mano darbo istorija yra keista.“ Kodėl? Nes viskas prasidėjo „atvirkščiai“. Iš pradžių moteris pradėjo savanoriauti, po to – dirbti, o galiausiai pasirinko ir studijas. Gabrielė atvirai prisipažįsta – pirmąją savanorystės dieną grįžusi namo labai verkė ir net gailėjosi dėl tokio savo pasirinkimo. Vis dėlto meilė vaikams nugalėjo: „Pasikeitė mano požiūris tiek į darbą, tiek į vaikus. Dabar labai džiaugiuosi ir esu laiminga – esame viena didelė šeima.“ Gabrielė įsitikinusi, kad šiame gyvenime viskas yra įmanoma – tereikia to labai labai norėti. Daugiau pozityvumo – videoreportaže.