Vardas, pavardė: Algirdas Ramanauskas.
Gimimo data, vieta: 1970 11 27, Vilnius.
Šeima, kurioje gimė: tėtis Eduardas - atsargos pulkininkas leitenantas, dukart Lietuvos imtynių čempionas, mama Marija dirbo VRM, yra dukart tapusi Lietuvos sportinės gimnastikos čempione.
Šeiminė padėtis: išsiskyręs, su drauge Rasa augina sūnų Adomą Dovydą.
Karjera: nebaigtos teisės studijos Vilniaus universitete; 1989 metais įkūrė grupę „Svastikos sukitės greitai“ (SSG); dirbo radijo stotyse „M- 1“, „Radiocentras“, „Ultra vires“; laidos, kuriose dirbo ar dirba: „Bentski šou“, „Radijo šou“, „Naktinė bomba“, „ZbTV“, „Be Tabu“, „Be tabu savaitė“, „Orbita“, „Dviračio šou“, NML, „Le Broniaus šou“; priklauso Tėvynės sąjungos partijai; 2007- aisiais išrinktas į Vilniaus miesto tarybą.
Praėjusią savaitę kartu su kolega Rimu Šapausku antisemitizmu apkaltintas juodojo humoro meistras Algis Ramanauskas-Greitai tikina, kad priekaištai - nepelnyti. „Mes su Šapu tik tyčiojamės iš antisemitų, iš durnių“, - sako jis.
- Praėjusią savaitę Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija konstatavo, kad jūs su Rimu kurstote neapykantą prieš žydų tautybės žmones. Ar jaučiatės „nusipelnę“ tokių kaltinimų?
- Tikrai nesijaučiame. Absurdiškai skamba net ir „Delfi“ straipsnio pavadinimas „A. Ramanausko ir R. Šapausko vaidyboje - rasinės neapykantos kurstymas“. Kaip vaidyba gali skatinti rasinę neapykantą? Viename iš siužetų kurstymo neįžvelgė, kitame - įžvelgė. Nors abu yra vienodai baisūs ir abiejuose vienodai tyčiojamasi iš antisemitų. Kur yra sveikas protas? O Lietuvos žydų reakcija? Ar kas nors ką nors sakė? Mano bičiuliams žydams niekada nekildavo klausimas, kas mes su Šapu (Rimu Šapausku - aut. past.) esame. Jie visada žinojo, kad mes nesame antisemitai. Mes tik tyčiojomės iš antisemitų, iš durnių. Aš internete pasižiūrėjau į tos komisijos sudėtį - penkios ar šešios moterėlės. Aš nesu koks seksistas, bet tikiuosi, kad mano užuomina bus suprasta.
- Ar kaip nors ypatingai atšventėte konservatorių pergalę rinkimuose? Elektros skydinėse nuo žurnalistų nesislapstėte, bet turbūt su ponu Andriumi Kubiliumi po taurelę išgėrėte?
- Švenčiau santūriai ir tyliai, vienas. Aš nebuvau su visais, nes turėjau daug darbų. Šiaip labai džiaugiausi.
- Pasakykite tiesiai šviesiai - kodėl jūsų pavardės Tėvynės sąjungos kandidatų į Seimą sąraše nėra?
- Aš paprasčiausiai nenorėjau. Apie tai partijoje buvo gerai žinoma. Aš turiu kitų dar nepadarytų darbų.
- Kokių?
- Yra krūvos neišleistų SSG albumų, krūvos nesusuktų filmų ir krūvos nepagamintų laidų. Seimo narys turi teisę užsiimti kūrybine veikla ir gauti honorarus. Gal ir būtų įmanoma kartą per mėnesį surengti kokį koncertą, tačiau pilavertiška kūrybine veikla negalėtum užsiimti. Kitaip nukentėtų tiesioginės pareigos, o tai būtų neetiška mane išrinkusių žmonių atžvilgiu.
- Gal po ketverių metų bandysite patekti į Seimą?
- Tikrai nežinau, bet greičiausiai - ne.
- Šiuo metu esate Vilniaus miesto tarybos narys. Ar vaikštote į visus posėdžius? Ar šios pareigos jūsų nenervina? Ar jaučiatės kažką gero per tuos metus padaręs Vilniaus miestui?
- Esu praleidęs tik kokius keturius posėdžius, visus su pateisinama priežastim. Tos pareigos kartais iš tikrųjų nervina, bet tai normalu. Aš esu Jaunimo ir kultūros reikalų komiteto narys, ten jaučiuosi darąs kažką tikrai reikšmingo. Aš visom išgalėm stabdau gyvuliško, baudžiavinio folkloro plėtrą, todėl visada balsuoju prieš lėšų skyrimą runkeliško tautiškumo puoselėjimui.
- Jūs beveik niekada nekalbate apie savo šeimą - žmoną Rasą (taip rašo Vikipedijoje) ir sūnų Adomą Dovydą...
- Vikipedija klysta, mano Rasa man dar nėra žmona. Šiaip aš nevengiu kalbėti apie savo šeimą, bet iki tam tikros ribos.
- Ar tiesa, kad vieną dienraštį jūsų žmona apskundė Žurnalistų etikos komisijai už tai, kad išspausdino jos ir jūsų sūnaus nuotraukas?
- Taip, tai tiesa. Tas „vienas dienraštis“ buvo pripažintas šūdu, bet realios bausmės negavo. Beje, logiška, kad ta šakalų skylė dabar yra ten, kur jai ir vieta - istorijos šiukšlyne.
- Jūs niekada nesirodote su žmona jokiuose vakarėliuose. Kodėl?
- Yra keletas priežasčių. Visų pirma, kas yra tie vakarėliai? Nueinama į juos tam, kad paskui tavo nuotraukos būtų tų pačių žmonių žurnaluose. Įsivaizduokite situaciją: man į LNK ateina laiškas, kuriame - kvietimas į kokios nors parduotuvės atidarymą ar panašaus pobūdžio renginį. Kodėl aš esu kviečiamas? Todėl, kad esu žinomas ir kad padaryčiau didesnę ar mažesnę reklamą. Na, nieko čia bloga, bet man jau daug metų ir aš greitai mirsiu. Ir man visai neįdomu patekti į tų žurnalų puslapius. O ir paparacai žiaurėja ir piktėja. Man nesinori būti nušautam tuo momentu, kai mes su Rasa valgome ar pan.
- Ar lepinate sūnų? O gal priešingai - esate labai griežtas tėtis?
- Nei lepinu, nei nelepinu. Juk jis dar kūdikis, kuris mokosi kalbėti ir nesugeba išreikšti savo minčių. Kaip kokia ameba, o juk negali lepint arba nelepint amebos. Mes jį su Rasa labai mylim ir tausojam. Čia labai tiktų žodis „popinam“.
- Dėl kokių priežasčių vėl atgimė grupė SSG? Turėjote per daug laisvo laiko?
- Noras groti niekada nebuvo dingęs. Anksčiau save realizuodavau įrašinėdamas „Radioshow“ dainas ir albumus, tai dabar man įdomu sugrįžti prie SSG reikalų. Atsikūrusi SSG muzikine prasme yra labai stipri grupė. Mūsų yra net septyni, grupę sudaro Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigę ir jau dėstantys muzikantai. Ir Dovydas iš „Ventukų“ (Kumpikevičius - aut. past.) vis daugiau ir daugiau dainų paima iš manęs per koncertus. Kaip visi žinote, aš nesu dainininkas, geriausiu atveju tik rėkautojas. Dabar viskas aukšto lygio. Bet nepamirštame ir tai, kad muzika ir humoras yra neatskiriami dalykai.
- Ketinate išleisti muzikos albumą ar apsiribosite keliais koncertais?
- Netrukus leisime koncertinį albumą, kuriame bus ir senų, ir naujų dainų. Mane nuo pat domėjimosi muzika pradžios užburdavo ir žavėdavo koncertinių albumų skambesys. O ypač šiais kokybės laikais, kai užtenka atsinešti laptopą ir dvi garso kortas, surašyti viską į 18 takų ir pasidaryti visai gerą koncerto įrašą.
- Jus su Rimu vadina juodojo humoro atstovais. Ar yra temų, kokiomis net ir jūs nedrįstate juokauti?
- Vengiame temų, kurios gali nepelnytai įžeisti. Savo kūryboje su Rimu niekuomet nelietėme fizinės negalios ar nelaimės. Psichinę, žinoma, paliečiam. Visuomet juokėmės iš durnių. Iš piktybinių durnių.
Rimas Šapauskas: pykomės ne kartą
Algio Ramanausko-Greitai bendrakelionis Rimas Šapauskas (36) tikina, kad Algis yra jautrus ir sarkastiškas žmogus, tiesiog „nepakeliantis“ neteisybės. Ar jie yra kada nors gyvenime buvo susipykę? „Ir nemažai kartų! Mes kaip kokios senos grupės nariai: susipykstame, bet paskui susitaikome“, - juokiasi radijo ir televizijos laidų vedėjas.
P. S. Algio Ramanausko-Greitai prašymu, kalba neredaguota.
