Dainininkė Alina Orlova (19) nebendrauja su žurnalistais: pažadėjusi duoti interviu sutartu laiku, ji ne tik nepasirodo, bet ir neatsiliepia telefonu. Tačiau „Privatu" vis dėlto pavyko prakalbinti Aliną. Ji tikrai kitokia nei daugelis kitų Lietuvos scenos žvaigdžių. Kokia? Spręskite patys.
Ar tiesa, kad jūs turite daug keistų įpročių?
Man atrodo, kad kitiems mano gyvenimas iš tiesų atrodo keistas. Kartais jame nebūna tokių dalykų kaip pusryčiai, kartais miegu „belekur", dažnai keliauju autostopu. Visaip būna... Bet man tai neatrodo keista!
Ir dažnai po Vilnių viena mėgstate vaikščioti?
Dažnai būna, kad išeinu į miestą neturėdama jokio tikslo, tačiau, manau, daug kas taip elgiasi. Ne tik aš.
Gal dar ką neįprasta darote?
Kartais neatsiliepiu į telefono skambutį - net kai skambina mano draugai ar dar kas nors. Tiesiog kartais nesinori kalbėti su žmonėmis. Nors man ir nėra labai blogai, tiesiog nesinori šnekėti... Nežinau kodėl, bet nenoriu kažką mąstyti, galvoti, ar išvis skleisti kažkokius garsus.
Gal jūs, kaip ir daugelis menininkų, negalite pakęsti telefono?
Mobilųjį telefoną gavau labai vėlai. Gal aštuoniolikos?.. Visi jau seniai turėjo. Gal dėlto, kad nenorėjau ir man nebuvo jokio reikalo jo įsigyti. Mane kartais gąsdina, jog mane visur ir bet kas gali surasti. Tai baisu... Ir šiaip mane baugina daug dalykų, kurie kitų žmonių negąsdina.
Kas dar keisto tavo gyvenime?
Perku labai daug albumų. Originalių ir būtinai iš muzikos parduotuvės. Iš tikrųjų nėra prasmės taip elgtis - juk muzikos galima klausytis ir per kompiuterį, atsisiuntus ją iš interneto. Tai tarsi mano fetišas. Man tiesiog labai gera nusipirkti kompaktinę plokštelę...
Gal tu taip remi muzikos atlikėjus?
Ne. Apie tai mažai galvoju. Kompaktinė plokštelė man yra lyg prisilietimas prie muzikanto, kurio klausausi. Taip jį tarsi prisijaukinu... Bet perku tik užsienio atlikėjų kompaktinius diskus. O ką galima pirkti iš lietuvių? Beveik nieko nėra. Iš Lietuvos atlikėjų neturiu nieko. Mano nuomone, geriausia lietuviška grupė yra „Fused Marc"... Jie nėra garsūs, bet labai geri ir nuostabūs žmonės. O visa kita...
O kaip Hokšilos dainos?
Aš neklausau jo muzikos namuose,tačiau man patinka. Jeigu aš vertinu ir gerbiu asmenybę, tai man negali nepatikti jo muzika. Hokšila geras žmogus, ir mes neseniai daug kartu keliavome.
Kartu buvote koncertiniame ture?
Taip. Mes kartu važiavome iš Lietuvos į Austriją, ten turėjome keturis koncertus, paskui aplankėme Prancūziją. Ten prisijungė mano grupė. Su Hokšila praleidau daug laiko. Kartu buvome kiekvieną dieną. Ir labai gerai, nes jis toks keliautojas, o aš mažai kur esu buvusi.
Tikriausiai su juo buvo įdomu?
Labai smagu, nes mūsų santykiai dabar kaip brolio ir sesers.
Tik tokie?
Taip, tik tokie! Labai draugiški. Mes labai gerai sutariame - ir tiek.
Kodėl vengi populiarumo?
Man nerūpi populiarumas.
Nori tik savo muzika atkreipti dėmesį?
Taip. Bet aš nesistengiu to daryti. Muzika yra tokia, kokia ji yra. Jeigu kažkam ta muzika svarbi, kažką ji gydo, tuomet galiu tik pasidžiaugti. O jei ne, tai ne.
Tau patinka tavo muzika?
Aš jos negaliu objektyviai vertinti. Nei ji man patinka, nei nepatinka. Ar tau patinka tavo ranka? Man tai tas pats, kokia yra mano ranka. Ji yra - ir viskas. Kai kažką kuriame nauja, būna labai gerai. Muzika mane labai gerai veikia, atsiranda naujų emocijų... Aš labai myliu muziką. Savo, ne savo - nesvarbu.
O kas tave įkvepia kurti?
Nežinau. Nieko konkretaus negaliu pasakyti. Pasiimi kažką iš aplinkos ir kažkaip interpretuoji. Perleidi per save, o tada gimsta tai, kas gimsta. Viskas gali tapti tuo, kas vėliau gali tave įkvėpti. Jeigu norisi eiti pasivaikščioti, tai ir eini, bet ne dėl to, kad tave pagautų įkvėpimas. Specialiai sužadinti jo neįmanoma.
Gal tave įkvėpė turas, iš kurio neseniai grįžai?
Aš dar nežinau. Kol kas nieko naujo neparašiau, nesukūriau, nenupaišiau. Tik vakar grįžome. Turo metu kilo nemažai idėjų, bet jos daugiau susijusios ne su kūryba, o apskritai - kaip ir ką man daryti ateityje. Dažniausiai ateities planų nekuriu, ir tokio dalyko kaip ateitis aš neturiu.
Kokie artimiausi tavo planai?
Jokių planų neturiu. Pamačiau, kad viskas, kas vyksta čia, yra tik čia, kad pasaulis yra didelis, o Lietuva - tik mažytė jo dalis, kad jame yra daug daug vietos ir daug daug žmonių. Visada galima išvažiuoti, galima surasti kažką kitą, patirti kažką naują.
Gal norėtumei dažniau koncertuoti užsienyje?
Nesvarbu. Galiu ir šiaip nuvažiuoti, nebūtina koncertuoti.
O kaip širdies reikalai?
Plaka mano širdis. Niekas jos neužima. Ir šis klausimas man kol kas neaktualus.
Šiuo metu atsiduodu tik muzikai, dailei ir knygoms.
