-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Arūnas Storpirštis: buvau susitaikęs su mirtimi

„Mes nieko neturime, tik municipalinį butą Karoliniškėse", - išsprūsta aktoriui Arūnui Storpirščiui (58) ir jo žmonai Vilijai (49).
Foto naujienai: Arūnas Storpirštis: buvau susitaikęs su mirtimi
Butauto Barausko nuotrauka / zmones24.lt

„Mes nieko neturime, tik municipalinį butą Karoliniškėse", - išsprūsta aktoriui Arūnui Storpirščiui (58) ir jo žmonai Vilijai (49). Tiek ir tepasako. Nesiskundžia, kad sunku, kad trūksta pinigų, kad Arūno operacijai, vaistams ir medikams išleido visas savo santaupas. „Šitie metai buvo geri", - sutartinai šypsosi. Nejau negandos taip greitai pasimiršta?


Praėjusią vasarą jie leido Vilijos draugės sodyboje Trakų pusiasalyje. Tą pačią vasarą, važiuodamas pas šeimos draugus į sodybą Molėtų rajone, pirmą kartą po ilgo laiko Arūnas apsidairė aplink: „Vilija, pažiūrėk, kaip čia gražu! Namas ant ežero kranto, ir ten, ir ten!" „Sakau: „Arūnai, mes gal penktą kartą pro tą pačią vietą važiuojame..." Prieš operaciją jis nesidairydavo. Sėsdavo į automobilį, įsitempdavo, sukaupdavo visas jėgas ir vairuodavo", - dabar Vilija jau gali šypsotis.


O tada... „Buvo man kajuk, vos paėjau, - praslysta autoironiška gaidelė. - Storyk (pirmoji Arūno žmona aktorė Dalia Storyk - red. past.) vyras, kai pamatė..."

Negali sakyti, kad tuo laiku Arūnas į savo sveikatą nekreipė dėmesio. Kad ir kiek vaikščiojo po gydytojų kabinetus, ligos niekas nerado. „Būdavo ir tokių, kurie sakė: „Gert mažiau reikia, su maistu tvarkytis, dietos laikytis..." Stoviu, nors verk, - pasakoja aktoriaus žmona. - Kokio velnio jie taip kalba - Arūnas seniai nebegeria, pamirškit tuos laikus! Ir valgyti jis beveik nebevalgė. Atrodo, tas svoris - iš oro. Buvo labai blogai... Naktimis verkdavau, nebežinojome, ką daryti. Kodėl, kokia liga jį kankina?!"


„Sako: „Svorį mesk!" - pykteli Arūnas. - Mesčiau, jei galėčiau, juk visą gyvenimą sportavau, futbolą keletą kartų per savaitę žaisdavau. O jie ir vėl: „Per blokadą nė vieno storo nebuvo!" Gal ir nebuvo, bet jie juk nesijautė ligoniai."

Kažin kaip viskas būtų baigęsi, jei ne gydytoja Jolanta Balčiūnienė. „Liuks moteris, - už gyvenimo dovaną dėkingas aktorius. - Sakau jai: „Darė tyrimus - nerado ligos, gulėjau ten ir ten..." O ji man: „Viską pamiršk. Dabar gydysimės čia!"


Blogiausia - jau praeityje


Vilniaus universiteto Santariškių klinikose Arūnui buvo nustatytas Pikviko sindromas: sergantiems šia liga būdingas itin didelis nutukimas, kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimai. „Užtat ir dusdavo, užtat paskutinėmis dienomis prieš ligoninę paeiti beveik negalėjo. O naktys... Miegoti negali, pasiima knygą, sėdasi ant kėdės kitame kambaryje. Staiga girdžiu: baisus triukšmas. Keliuosi, bėgu, o jis ant kėdės snustelėjo su knyga rankose ir nugriuvo ant žemės. Baisu!" - o, kad Vilija suskaičiuotų visas nemigo naktis!

„Aš buvau susitaikęs su mirtimi", - netikėtai prisipažįsta aktorius. Ar galėjo apie tai pagalvoti populiaraus serialo „Moterys meluoja geriau" žiūrovai, ekrane matydami nuo gero gyvenimo išpampusį mafijos vadeivą?


„Jis juk nė kalbėti jau gerai negalėjo - kam filmavimuose ar teatre būtų buvęs reikalingas? - tarsteli Arūno žmona. - Būdavo, kol nuo lifto iki mašinos nueina, turi pastovėti keletą minučių atsirėmęs, kad atsigautų, tik tada sėdasi. Kol atsisėda, vėl uždūsta, pailsi, tik tada važiuojame. Dar keletas tokių dienų - ir viskas. Organizmas buvo apnuodytas, galėjo prasidėti sepsis, o jau tada..."


Tačiau blogiausia - praeityje. Prie stalo į savo lėkštę Arūnas deda vieną naminį kotletuką ir dvi bulvės puseles. Vilija dar įmeta šiek tiek salotų. „Tai - dėl „banto", - kaip anksčiau sąmojį žarsto aktorius. - Kai man jį užrišo, daug valgyti negaliu. Ir sukramtyti gerai maistą būtina - juk skrandis per pusę perspaustas."


Po skrandžio mažinimo operacijos Arūnas jau numetė dvidešimt penkis kilogramus, prašviesėjusios jo akys mato ne tik nuostabiai apsnigtas pušis užmiestyje, bet ir gražias moteris gatvėje: „Važiuojame su Vilija automobiliu, žiūriu, tokia mamytė vaikelį už rankos vedasi, tokia mamytė! Ne tik pagalvojau - garsiai išsprūdo. Susigūžiau, girdžiu, Vilija tik atsidūsta it kokia Vienuolio Veronika paskenduolė: „Ačiū Dievui, gyvens!"


Ar pasiilgstu teatro? Ne!


Šiandien Arūnas gyvenimą vertina, juo grožisi ir džiaugiasi kaip niekada anksčiau. Prabanga, turtai, pinigai, tiki, nėra svarbūs - jais aptekę žmonės kartais būna labai nelaimingi. Jis tikina anksti pripildęs savo tuštybės taurę: „Kai kurie žmonės tai daro visą gyvenimą, o aš stengiausi kuo greičiau, kuo anksčiau. Nesuprantu tokių, kurie sulaukę septyniasdešimties nusiperka sportinį kostiumą, sportinius batelius ir pradeda įrodinėti, koks puikus dalykas yra bėgimas. Arba pamato, kad sekretorė gražesnė nei žmona. Visus tuos dalykus galima išsiaiškinti anksčiau, kol žmonos neturi."


Šlovingos jaunystės prisiminimus Arūnas linkęs pasilaikyti sau. Puikius vaidmenis kine, darbą su garsiausiais to meto Rusijos režisieriais, svetimuose miestuose laukiančias moteris, teatro sceną. „Teatras yra pasmerktas akimirkos didybei", - kartoja garsiąją frazę ir tikina nieko daugiau, be aktorystės, šiame gyvenime nemokantis.


Kol vaidmenimis nelyja, jis neria į knygų pasaulį. Maudėsi jame ir tuo sunkiuoju metu, kai jokių gyvenimo malonumų daugiau nebuvo likę. „Klausi manęs, ar pasiilgstu teatro? Nė kiek! Garbės žodis, nesimaivau, - moja ranka ir pasakoja apie jaunatvišku maksimalizmu trykštantį sūnaus Simono vaidmenį Vilniaus muzikos akademijos mokomajame teatre. - Žiūrėjau, juokiausi iki ašarų!" Įdomu, ar sūnuje jis mato save?


Arūno gyvenime ir šeimoje aktorių buvo daug: pirmoji žmona aktorė Dalia Storyk - iš garsiojo režisierės Dalios Tamulevičiūtės dešimtuko, brolis - Gediminas Storpirštis, kurį ne kas kitas, o pats Arūnas užkrėtė teatro bacila. Sūnus Simonas, tėvo nė neatsiklausęs, pasirinko studijas Muzikos akademijoje. Sūnėnas Ainis Storpirštis taip pat ketina tapti aktoriumi. Tuo pačiu keliu pasuko net dukra Evelina - scenos meną studijuoja kolegijoje. „Mano kaimynė dalyvavo televizijos realybės šou ir jau - aktorė. Pernelyg paprasta viskas. O juk iš tiesų, kaip sakė Stendalis, jei žmogus nori tapti ministru, juo ir taps. Ir bus jam tai bausmė... Dukra vairuoja automobilį. Kartą gatvėje nepasisekė - pateko į avariją. Tuojau po pokalbio su policininkais atbėga į spektaklį. Vaidina ji „Ugnies medžioklėje su varovais". Išgąsdinta, apsiverkusi... Grimuotoja sako: „Vaikeli, kokiu veidu atėjai į spektaklį? Juk į sceną reikės eiti!" O ji: „Aš - artistė, bet dar ir žmogus!" Aš galvoju: jei artistė, tai ir vaikščiok pėsčiomis - kiek draugų sutiksi. Pirmas kursas, o jau - aktorė! Gal, sakau, tas metalo laužu tapęs automobilis ir laiku - kad didybė nusėstų! Kiekvienas esame gavę tokių gyvenimo pamokų."


Jo filmai ir istorijos - knygose


Savąsias aktorius, matyt, gerai išmokęs. Šią vasarą bus jau aštuoneri metai, kai gyvena su trečiąja žmona Vilija. Jei ne ji, kažin kaip būtų ištvėręs savo ligą. Ji slaugė, vežiojo pas gydytojus, drąsino ir guodė. Arūnas nesiginčija - Vilija pakeitė jo gyvenimą: „Drauge su ja atradau didžiausią laisvę nemeluoti, nesimaivyti, nesilaužyti, nebendrauti su tais, kurie nepatinka. Kompromisai, paprasčiausias buitinis melas, kai vos liežuvį versdamas aiškini, kad negėrei, sušikti atsiprašinėjimai pavėlavus į repeticiją... Nebejaučiu viso to tiek, kiek esame kartu."


Visai neseniai jiedu palaidojo antrąją Arūno žmoną, dviejų jo sūnų - Vitalijaus ir Simono - mamą, buvusią garsią baleriną Viliją Parutytę. „Užmigo ir užmigo, lyg Dievo pabučiuota, - prasitaria Arūnas. - Nuvažiavom iškart, kai tik Simas paskambino. Ką jie vaikai, vieni?! Vilijai artimųjų mirtį ne kartą teko išgyventi, ji geriausiai žino, ką tokioje situacijoje daryti. Ji ir sulakstė, viską suorganizavo."


Kaip retas kuris Arūnas galėtų pasigirti įstengęs išlaikyti draugiškus ryšius su savo buvusiomis. „Anądien Dalia skambina ir klausia, vaidinti jai seriale ar ne? „Aišku", - sakau. - Teatras yra viena, o serialai - kita. Tai patirtis, kuri nedingsta." „Kaip gali nebendrauti?! Juk gyvenai su tuo žmogumi, jį mylėjai, jis tave mylėjo. Gyvenimas susiklostė taip, kaip susiklostė, negali dėl to kaltinti kitų ar graužti savęs..." - vyrui pritaria ir žmona. Galvoju apie tai, gal jiedu išties bus atradę vienas kitą ir koks ilgas buvo tų ieškojimų kelias. Juk ir Arūnui, ir Vilijai ši santuoka - trečioji.


Kaip įmanydami jiedu lipdo savo namus, puoselėja ryšius su vaikais. Arūnas sako beveik kasdien skambinantis ir Simonui, ir Evelinai - norisi žinoti, kaip jiems sekasi, o gal reikia pagalbos? Stumdami ilgus žiemos vakarus, jiedu nepritrūksta kalbos, dalijasi tikromis jaunystės istorijomis ir tuo, ką išskaitė knygose. „Galėčiau daugiau nieko ir neveikti, tik skaityti skaityti, - savo džiaugsmus vardija aktorius, kurį, velnionišką gražuolį, mūsų mamos prisimena iš garsaus to meto filmo „Amerikoniškoji tragedija". - Nėra didesnio malonumo. Susikrovęs naujas knygas ant stalo skaitau iškart po tris. Ne kompiuteris, ne televizorius, ne laikraščiai... Knygose matau savo filmą, savo istoriją, savo spektaklį - galiu sugalvoti, galiu įsivaizduoti, kaip tik noriu. O dar yra grybai, žvejyba, vasaros, šuo, papūgėlė..."


Apie naujus vaidmenis jis kalba labai atsargiai. Sako, jų tikrai bus, bent jau pažadėti.

Tų, kurie lenda į artisto gyvenimą, nebijo. Visada atviras, neturinti ko slėpti Arūnas nesipiktina sensacijomis: „Visais laikais artistus gaudė, rašė straipsnius, pasakojo, kaip jie gyvena, ką geria, ką rūko. Gal tik mažiau domėjosi, kas su kuo miega."

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius