„Tikiuosi, trečias sykis nemeluos. Duok Dieve, kad ši mano santuoka būtų paskutinė", - šelmiškai dūsauja realybės šou „Baras" išgarsėjęs Darius Kulpis (39), televizijos ekrane mieliau vadinęsis Britva. Motociklus dievinančio vyro išrinktoji Vilma (23) puikiai jį supranta: ji pati - azartiška vairuotoja.
Nors pirmasis „Baras" vyko jau senokai - prieš penkerius metus, žmonės vis dar atsimena Darių. „Matyt, buvau skandalingas herojus", - su šypsena pripažįsta jis. Iš šou išmestas už muštynes, galėjo pranykti televizijoje trumpai šmėžavusių veidų jūroje, bet, matyt, turėjo savotiškos charizmos, neleidusios jo pamiršti. Į televiziją Darius nebesiveržė, dėmesio nereikalavo, bet vis sulaukdavo kvietimų į įvairias laidas.
Jis nuoširdus: taip, kartais būna karštakošis, taip, praeityje yra padaręs klaidų. Po realybės šou vyro gyvenime vyko drastiškų pokyčių. Jam nepavyko išsaugoti braškančios antrosios santuokos: žmona su dukra Džesika ir sūnumi Denu, kurie dabar jau paaugliai, liko gyventi Šiauliuose, o Darius nutarė pradėti viską iš naujo naujame mieste - Vilniuje. Jis iki šiol išsaugojo draugystę su realybės šou dalyviu, barmenu Dainiumi Surgėla. Įkvėptas įgytos patirties, pats kurį laiką dirbo bare, tačiau veržlaus charakterio vyrui toks darbas pasirodė pernelyg ramus ir sėslus.
Dabar Darius turi savo verslą. Į detales nesileidžia: „Svarbiausia, kad sėkmingai dirbu ir sąžiningai moku mokesčius valstybei." Darbo reikalais jis dažnai vyksta į Prancūziją, Europos didmiesčius jau pažįsta kaip savo gimtuosius Šiaulius, tad pastaruosius kelerius metus sėslumu nesiskundžia ir sukasi kaip voverė rate tarp trijų kertinių stotelių: Vilniaus, Liono ir Garliavos.
Iš Garliavos kilusi jaunoji Dariaus žmona Vilma. Jiedu susipažino internetu. Tvirtinantiesiems, kad internete užsimezgusios pažintys nesibaigia rimtais santykiais ir juolab vestuvėmis, Darius su Vilma šypsosi kaip gyvas įrodymas: pažiūrėkite, dar ir kaip baigiasi!
Beveik keturiasdešimtmetis jaunavedys siurbteli arbatos ir kalbėdamas vis žvilgteli į žmoną. Žinoma, po antrųjų skyrybų jis negyveno kaip vienuolis. Barai, baikerių vakarėliai, net svingerių klubas, kuriame Darių su mergina užtiko vienas bulvarinis laikraštis... „Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Buvo įdomu, pabandžiau. Daugiau neisiu", - jis iš to nepučia didelio burbulo. Šio to pasimokė ir draugaudamas su užsienietėmis: „Prancūzijoje praleidžiu pusę gyvenimo, tad teko bendrauti ir su tenykštėmis moterimis. Atsikandau... Supratau: man reikia tik lietuvės. Sava kalba, sava kultūra, savi papročiai - to niekas nepakeis."
Vis dėlto internete rasti mylimosios vyras nesitikėjo. „Įlindau iš neturėjimo ką veikti", - šypteli. „Aš irgi tenorėjau pasilinksminti", - atremia Vilma. Žodis po žodžio užsimezgė bendravimas, jie pradėjo susirašinėti. Mergina iškart pažino naująjį draugą. „Kai rodė „Barą", žiūrėdavau į Darių ir galvodavau: „Koks gražus vyras", - atvirauja ji. Metų skirtumas nė kiek netrukdė - anaiptol, vyras pasirodė daug patyręs, rimtas ir tuo kur kas pranašesnis už merginos bendraamžius. „Vilma irgi labai skyrėsi nuo savo bendraamžių. Būdavo, parašau kokiai jaunai panelei, ji atsako nei šį, nei tą, ir visas susidomėjimas dingsta. O Vilma man iškart pasirodė subrendusi", - prisimena Darius.
Greitai pasimatyti nepavyko: mergina per studentų atostogas buvo išvykusi padirbėti į Angliją, D. Kulpis važinėjo po Europą. Susitiko tik po pusmečio, o tada draugystė rutuliojosi jau labai greitai. „Po savaitės išsivežiau ją pakeliauti po Prancūziją. Tiesa, prieš tai teko nuvažiuoti pas jos tėvus ir įtikinti, kad tikrai Vilmos neparduosiu", - juokiasi jis. Kelionė buvo labai romantiška, o mergina įsitikino, kad vyrukas - visai nebaisus. „Paauglystėje buvau sau pažadėjusi: tas, kuris pirmas mane nusives į Eiffelio bokštą, taps mano vyru", - prisipažįsta Vilma. „Paryžius nuo Liono toli, maždaug už penkių šimtų kilometrų. Bet vežiau nemurmėdamas ir, aišku, užkėliau ją į Eiffelio bokštą", - Darius nuo likimo nepabėgo.
Dabar pora Vilniuje nuomojasi butą, Vilma dirba muitinės tarpininko atstove. Sako, tarp jų daug kas bendra: abu - greičio fanai, abu nemėgsta krepšinio, o štai „Formulę-1" žiūri neatsitraukdami. Dvejus metus draugavę, jie nutarė susituokti. Kam - ar neužteko draugystės?.. „Aš irgi taip sakiau - esu per jaunas tuoktis, - juokiasi vyras. - Bet planai radosi vienas po kito: iš pradžių nusprendėme Kaune pasistatyti namą - vasarą jau dengsime stogą. O tada pagalvojome: jei jau turėsime namą, gal vertėtų ir „ženytis"..."
Vedybų planuotoja tapo pati nuotaka. Pati kūrė suknelę („romantiškai seksualią"), planavo iškilmingą kelionę į rotušę, atrakcijas ir vestuvių puotą. Motociklai, vėjas, greitis - kone svarbiausia Dariaus gyvenimo dalis, todėl atrodė natūralu, kad ir vestuvių dieną jis neturi išduoti savo aistros. O Vilmos ratuota meilė - automobiliai „Subaru": „Ji dėl jų alpsta. Nupirkau jai patį galingiausią BMW, tai nelabai patenkinta", - šypteli vyras. Taigi gražų rugsėjo 27-osios rytą jiedu taip ir atriedėjo į Kauno rotušės aikštę: baltą smokingą vilkintis jaunikis ir jo palyda - ant motociklų, o jaunoji su pamergėmis - trimis tviskančiais „Subaru" automobiliais. Ekstravagantiška pora sulaukė nemažai dėmesio. „Į kitų vestuvininkų limuzinus niekas net nežiūrėjo, o motociklai praeiviams pasirodė kažkas nauja, - pasakoja vienas per kitą. - Žmonės ne tik spoksojo, mojavo, bet ir fotografavo. Lyg tyčia užplūdo lenkų turistai ir ėmė spragsėti, kas kuo turėjo - fotoaparatais, mobiliaisiais telefonais... Net ėmėme galvoti, ar nereikėtų už nuotraukas imti užmokesčio!"
Po ceremonijos jaunieji išlydėjo motociklus, sėdo į „Subaru" ir patraukė prie Nemuno, į Rumšiškes, o paskui - prie Kauno marių. Perplaukę marias jachta, su penkiasdešimčia svečių dvi dienas linksminosi buvusiame jachtklube. Grojo keturi muzikantai, bet nuotakai jų nepakako: slapta nuo vyro ji dar pasikvietė Klaipėdos parodijų teatro artistus. Darius žiojosi bartis, bet išvydęs Žilviną Žvagulį, Filipą Kirkorovą ir Montserrat Caballé liko patenkintas. „Iš puotos grįžome pirmą valandą nakties, o trečią jau reikėjo keltis ir važiuoti į oro uostą - laukė povestuvinė kelionė į Turkiją, - dalijasi džiugiais vargais. - Oi, nelengva buvo..." Sukti galvos dėl bagažo nebebuvo kada, todėl Darius tik Turkijoje apsižiūrėjo, kad į didžiulį lagaminą įsimetė kažkodėl tris storus megztinius ir tik vieną porą kojinių... „Teko ten viską nusipirkti", - priskaičiuoja tai prie kelionės nuotykių. Tačiau romantikos ir be kojinių nestigo. „Grįžę iš kelionės į Pamukalę, įžengėme į viešbučio kambarį - ir netekau žado: dega žvakės, pamerkta gėlių, padėta vaisių ir šampano... Tai buvo Dariaus siurprizas, - šypsosi Vilma. Dar vieno siurprizo ji sulaukė kitą vakarą. - Jis primygtinai kvietė pasivaikščioti. Spyriojausi, norėjau pailsėti, bet jis buvo atkaklus. Nusileidome prie baseino, o ten - papuoštas stalas, vakarienė, šampanas... Išgyvenome tikrą medaus mėnesį."
Medus dar nesibaigė. Pavasarį pora žada aplankyti Egiptą, vasarą - baigti namo statybas. „O tada gal imsime galvoti ir apie atžalas", - jų ketinimai salsvi ir romantiški, kaip visų jaunavedžių.
