Deividas MEŠKAUSKAS: ko dar galėčiau norėti?

Kai kalbėjomės, Deividas MEŠKAUSKAS (20) prisipažino turįs nuojautą, kad, išėjus šiam žurnalo numeriui, ant rankų jau sūpuos savo mažylį. Tai jam ir būsiąs didžiausias apdovanojimas, svarbesnis net už šiemet su šokių partnere Joana Bartaškiene iškovotą pergalę „Lietuvos šokių dešimtuke".

„Jau ramu, visiškas atoslūgis, - prisipažįsta kelis mėnesius trukusio šokių maratono išvargintas nugalėtojas. - Kol kas jokios veiklos netrūksta. Bet manau, kad šeštadieniai tikrai bus sunkūs, kurį laiką jausiu tuštumą."

Tiesa, atsikvėpti bandantį Deividą jau užpuolė mokslai ir egzaminai. Tuoj gims ir jųdviejų su dainininke Rūta Ščiogolevaite kūdikis. „Tada viskas keisis šimtu procentų, - neslepia. - Dar nelabai įsivaizduoju, kaip bus, bet suprantu, kad teks iš naujo planuoti dienotvarkę, darbus ir keisti gyvenimo būdą." Paklaustas, ar bijo permainų, šokėjas purto galvą: „Ne, labai laukiu. Kartais išsigąstu, kaip reikės viena ar kita daryti, bet suprantu, kad viskas įmanoma ir suderinama." Vaikinas prisipažįsta tikrai nesitikėjęs tapti tėčiu toks jaunas. Ko gero, niekada apie tai net negalvojęs. „Bet moters idealą, kokį įsivaizdavau, apie kokį kalbėjau, jau sutikau. Svajodavau apie tokią kaip Rūta, - šypsosi Deividas. - Ji labai daug padėjo mums su Joana: visus šeštadienius ir dažnai per repeticijas būdavo šalia. Man buvo gera, kad galėdavau prieiti prie jos ar Rūta - prie manęs... Pasikalbėdavome, aptardavome šokius. Ir Joana jos daugiau klausydavo nei manęs."

Kaip kiekvienas sportininkas Deividas neslepia norėjęs ir siekęs pergalės, nors prisipažįsta vilčių iš pradžių turėjęs nedaug. „Paskui matau, kad mano partnerė nuoširdžiai dirba... Dar daugiau ėmiau spausti. Galiausiai ir apie finalą pradėjome galvoti. O kai laimėjome, pasijutau įvertintas. Seniai tokio gero pergalės skonio nejutau", - pasakoja šokėjas. Pirmajame „Lietuvos šokių dešimtuke" šokdamas su Rūta vaikinas neslepia jaudinęsis daug labiau nei šįkart. „Turbūt tas jaudulys ir pakišo koją, - svarsto. - Su Rūta apskritai buvo kitaip: pirmas „Dešimtukas", viskas nauja, nepatirta. Su ja buvome komanda, įsimylėjėliai... Be to, ir Manto pora buvo stipri. Antrame projekte jaudulio, aišku, irgi užteko, bet jau žinojome, ką reikia daryti, rodyti, kaip dirbti..."

Deividas neslepia, kad šįkart laukdamas paskutinių rezultatų net į skaičių lentelę stengėsi nežiūrėti. „Prisimenu, pirmą kartą skaudžiausia buvo tą akimirką, kai mūsų su Rūta vardai susikeitė vietomis su Manto ir jo partnerės... Įsivaizduokite, visi tada kartojo, kad laimėsime, ir mes per anksti tuo patikėjome, - skaudžią patirtį vis dar mena šokėjas. - O šįkart visos poros buvo panašių gabumų ir jėgų, negalėjai žinoti, kas laimės. Kai trečiosios vietos nugalėtojams iššovė konfeti patrankos, nebežinojau, kur dėtis iš jaudulio. Bijojau to jausmo, kai spalvoti popieriukai byra... bet ne ant tavo galvos..." Išgirdęs, kad laimėjo Deivido ir Joanos pora, vaikinas neslepia po kojomis žemės nebejutęs, skraidė po šokių aikštelę lyg ant sparnų. Iškart po apdovanojimų Deividas prasitarė dabar žinantis, ką pernai jautė Mantas ir ką reiškia būti pirmam.

Pirmą kartą už laimėtą prizą Deividas pasakoja nusipirkęs naujesnį automobilį, bet šiemet yra svarbesnių reikalų: to laimėto ir per pusę su Joana pasidalyto penkiasdešimties tūkstančių litų prizo labai reikės auginant vaiką. „Tiesa, drabužėlių ir kitokių reikalingų daiktų kraitis sukrautas prieš kelis mėnesius", - pasakoja būsimas tėtis. Išlaikęs egzaminus, Deividas žada ieškotis rimtesnių darbų. Būsima jo profesija - miuziklo atlikėjas - vos prieš kelerius metus Lietuvoje būtų buvusi visai nepaklausi. Dabar šokiai tokie populiarūs, kad vaikinas nebeatsigina kvietimų dalyvauti vakarėliuose, šokti privačiose šventėse ir renginiuose. Jeigu kas kviestų, Deividas neslepia mielai pasirodymus galintis rengti ir su savo mylimąja: „Per kokią savaitėlę prisimintume žingsnelius ir - pirmyn... Paskutinį kartą su Rūta šokau per Lietuvos televizijos kalėdinį koncertą. Ji dainavo „Mama šoks mambo", ir man išėjus į sceną apsukome kelis ratus. Bet, aišku, apie šokius galėsime galvoti ir kalbėti tik kai gims kūdikis."

Net pergalę kaip reikiant atšvęsti vaikinas žada tik gimus vaikui, o dabar visos mintys užimtos vien laukimu. Vargu ar pavyks ir bent trumpų atostogų ištrūkti: „Mes su broliu mėgstame žiemos sportą, ne vienus metus važiuodavome su draugais į kalnus slidinėti. Kol kas viskas priklauso nuo to, kokia bus situacija, kaip vaikas, kaip Rūta jausis... Porą naktų jau sapnavau, kad ji gimdo", - prisipažįsta su jauduliu balse. Pokalbio metu Deividas iš kišenės vis išsitraukia mobilųjį telefoną patikrinti, ar nepraleido Rūtos skambučio, ar dar nereikia skubėti į gimdymo namus...

„Turėtų būti berniukas, bet vardo dar nesugalvojome. Kas patinka man, nelabai Rūtai, o vardas, kurį išrinko ji, nepatinka man. Gims vaikas, tada ir pamatysime, kas jam labiau tinka, - svarsto. - Apie ką dabar svajoju? Kad viskas ir toliau sektųsi taip, kaip dabar. Turiu mylimą moterį, bus vaikas, dirbu mėgstamą darbą. Ko daugiau galėčiau norėti?"