Iš televizijos pasitraukusi ir savo įmonę įsteigusi žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė Gabija Pauliukienė yra įsitikinusi, kad kiekvienas gyvename tokį gyvenimą, kokį pats pasirenkame, sveikata taip pat mūsų pačių rankose.
Sveika gyvensena domitės jau seniai?
Labai seniai. Man visada norėjosi gyventi sveikiau, geriau, kokybiškiau. O kaip pasiilgstu atostogų, kurias praleisdavau D. Kepenio sveikatingumo stovykloje... Nuoširdžiai sakau, kad maudytis spaudžiant septyniolikos laipsnių šaltukui man buvo be galo smagu. Nors ir kojas ledo lytys aptalžydavo, maudynės lediniame vandenyje teikė džiaugsmo. Jausdavausi pažvalėjusi, negalėdavau atsistebėti savo skaisčia oda bei energijos pertekliumi.
Pastaruoju metu tokių atostogų sau nebegalite leisti?
Dabar laiko turiu mažiau. Kita vertus, manau, kad kiekvienas žmogus susikuria tokį gyvenimą, kokio nori. Štai noriu daugiau dirbti, tai ir dirbu. Juk per prievartą niekas nevaro. Pastebiu, kad pernelyg dažnai skundžiamės gyvenimu, likimu, ieškome kaltų, bet retai susimąstome, kiek daug galime padaryti patys. Tiesa, gyvendami tokiu beprotiškai greitu tempu dažnai nebemokame sustoti. Tokiais atvejais mus sustabdo pats likimas.
Su viena pažįstama tarėmės susitikti visą savaitę, bet ji per darbus taip ir nerado laiko susitikti. Tačiau ją sustabdė aukštesnės jėgos - moteris pateko į autoavariją. Štai tau ir planai, nesibaigiantys darbai, milžiniškas gyvenimo tempas... Likimas pats dažnai siunčia mums ženklus, deja, ne visada juos pastebime.
Kaip jums pavyksta prisitaikyti prie vis spartėjančio gyvenimo tempo? Kokiais būdais atsipalaiduojate?
Pirmiausia stengiuosi išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir harmoniją. Žinau, kad siekti vidinės ramybės ir tobulėti lengviau yra atsiskyrus nuo visų ir išvykus kur nors į kalnus ar džiungles. Būti geram tarp antilopių ar ožkų ne taip jau sunku. O gyvenant didmiestyje, apsuptam daugybės žmonių, iš kurių ne visi mus veikia vienodai teigiamai, išlikti ramiam tikrai nelengva.
Man atsipalaiduoti puikiai padeda joga. Taip pat labai mėgstu masažus. Tačiau masažuotoją renkuosi labai apdairiai, nes kūno masažas man - ir atgaiva sielai. Todėl niekaip nesuprantu, kaip masažuotojas gali vartoti alkoholį ar rūkyti.
Maistui tikriausiai irgi esate labai išranki?
Tikrai nedarau kulto iš maisto. Mūsų namuose nėra jokių griežtų taisyklių, ką valgyti ir kaip valgyti - kas kaip nori, taip ir maitinasi. Pavyzdžiui, vyras Jurgis su pasigardžiavimu kerta kiaulės kojas ar ausis, o aš net negaliu įsivaizduoti, kaip apskritai galima jas valgyti (juokiasi). Aš mėsos beveik nevartoju. O vaikai maistą atsirenka labai natūraliai. Jie geriausiai jaučia, ko jiems reikia. Ne tragedija ir tuo atveju, jei nevalgo mano pagamintos vakarienės ir nueina į lovas tuščiais skrandžiais. Nenori, vadinasi, ir nereikia.
Tačiau negi vaikams leidžiate valgyti viską?
Kadangi pati labai mėgstu saldumynus, dažnai kepu pyragus. Tačiau jų vaikai nesuvalgo. Jie labai mėgsta, pavyzdžiui, juodąją ropę. Išskobiu jos vidų ir ištepu medumi. Ne tik skanu, bet ir labai naudinga. Tai pats geriausias vaistas imuninei sistemai stiprinti.
Paisote sveikos mitybos principų?
Gyvendama Kinijoje, domėjausi tradicine kinų medicina. Iš tiesų jokių stebuklų nesužinojau. Atvirkščiai, įsitikinau, kad ir mūsų senoji liaudies medicina remiasi panašiais sveikos gyvensenos principais. Kad būtum sveikas, labai svarbūs yra du dalykai: valgyti vietos maistą ir rinktis produktus pagal sezoniškumą. Kinai niekaip negali atsistebėti, kaip šiaurėje gyvenantys žmonės žiemą valgo, pavyzdžiui, žalias salotas. Tvirtai tikiu, kad jei valgytume tuos produktus, kuriuos tuo metu mums siūlo gamta, tikrai būtume sveikesni. Taip pat manau, kad mūsų lietuviškas obuolys ar kriaušė yra keleriopai mums naudingesni nei egzotiniai vaisiai, kad ir kiek juose būtų vitaminų.
Pamenu istoriją su mūsų buvusia aukle, kuri - krišnaitė. Ji labai skaniai gamina pyragėlius su obuoliais. Kartą pavasarį jos paprašiau, kad pradžiugintų mus šiais skanėstais, o ji atsakė, kad obuolių šiuo metų laiku nėra, nors prekybos centruose nuo jų lentynos lūžo. Tokius obuolius ji vadinanti popieriumi.
Ligos jūsų šeimoje turbūt retos?
Aš apie ligas apskritai negalvoju. Visada sutrinku, kai manęs ima klausinėti apie tai, kokiais vaistais gydau savo vaikus. Mes stengiamės gyventi taip, kad nesirgtume. Manau, kiekvienam žmogui svarbu rūpintis ligų profilaktika. Labai daug kas priklauso ir nuo mūsų minčių. Jei drebėsi iš baimės, susirgs vaikas, ar nesusirgs, greičiausiai jis susirgs. Mūsų mintys gali lemti daugybę dalykų.
Esu su tuo susidūrusi ne kartą. Pavyzdžiui, kai mūsų mažoji Mėja Ly labai prastai naktimis miegodavo, reikėdavo dažnai prie jos keltis, aš dariau didžiulę klaidą - visiems tik ir skųsdavausi, kokia esu išvargusi ir nelaiminga, nes mano dukra naktimis nemiega. Taip kalbėdavau ir mergaitei girdint. Nenuostabu, kad situacija nesikeitė. Tačiau užteko pakeisti savo mąstyseną bei visiems girti mažąją, pasakoti, kaip puikiai ji miega savo lovelėje, situacija pasikeitė - Mėja Ly ėmė kuo puikiausiai miegoti. Mes dažnai patys užkoduojame savo vaikus. Įkalbame jiems visokiausių ligų.
Požiūrio pakeitimas jums padėjo išsigydyti ir varginančią psoriazę?
Taip. Sirgau tikrai sunkia forma - pažeisti buvo ne tik atskiri odos plotai, bet ir visas kūnas. Lankiausi pas keletą medikų, tačiau tik vienas sugebėjo man padėti. Ir tikrai ne stebuklingais vaistais ar tepalais. Jis mane įtikino, kad išgysiu, jei pakeisiu požiūrį į ligą. Išmečiau visus kremus, kuriais tepiausi, ir ligą pradėjau ignoruoti. Po dviejų savaičių buvau sveika.
Poilsiui taip pat skiriate daug dėmesio?
Jau nuo tų laikų, kai dirbau rytinėje televizijos laidoje, pastebėjau, kad miegas man be galo svarbus. Kurį laiką gyvendama nenormaliu režimu visiškai buvau susigadinusi sveikatą. Įsitikinau, kad nuo poilsio priklauso mano fizinė sveikata, bendras nusiteikimas. O eidama atostogauti tikrai nesitenkinu vienos savaitės atostogomis. Manau, protas nuo darbo visiškai „atsijungia" tik antrą, trečią atostogų savaitę. Ir nesuprantu atostogavimo sėdint namuose - man būtinai reikia pakeisti aplinką, pasisemti naujų įspūdžių.
Visada gyvenime stengiatės daryti tai, kas jums malonu?
O kaipgi? Juk tik darydamas tai, kas miela širdžiai, gali patirti laimę. Buvo etapas, kai dirbau televizijoje. Man patiko, nors darbas buvo įtemptas. Vargino ir tai, kad aplinkiniai nuolat tave vertina. Kita vertus, juk kiekvienam žmogui reikia pripažinimo. Remiuosi teorija, kurioje teigiama, jog žmogui, kad jis išgyventų, reikalingi keturi dalykai: maistas, pastogė, žmogiškas kontaktas ir pripažinimas. Dėl pastarojo punkto gali daugelis ginčytis, tačiau tiesa tokia, kad jei dirbsi dirbsi, o įvertinimo taip ir nesulauksi, nebejausi jokio malonumo. Pavyzdžiui, jei parašysi straipsnį ir jo niekas neperskaitys, tikrai nepajusi pasitenkinimo.
Apie grįžimą į televiziją jau negalvojate?
Pasiūlymų iš televizijos vis dar sulaukiu, bet dabar kitas gyvenimo etapas. Esu laiminga įkūrusi savo įmonę, ši veikla man teikia džiaugsmo. Tačiau niekada negali žinoti, kas bus rytoj.
