„Turtai turbūt visą gyvenimą per kraštus liesis. Bet juk net ir toks gėris kaip jie turėtų turėti ribas“, – nenustojo juokauti Lietuvos pramogų pasaulio atstovės žurnalistės Jurgitos Klimaitės (31) ir jos mylimojo Dirko Rieblingo (39) vestuvių svečiai, prisiminę lietuvišką prietarą, kad lietus vedybų dieną reiškia gražų, nerūpestingą ir turtingą gyvenimą. Laimei, prieš ceremoniją prasidėjęs, jis nesugadino nuotaikos nei jauniesiems, nei gausiam būriui svečių, tarp kurių – buvę ir esami žurnalistės ir buvusios televizijos laidų vedėjos kolegos, esami ir galbūt dar būsimi jos rašinių herojai.
Jurgos ir Vokietijoje gyvenančio Dirko vestuvių tema – Europa. „Nėra vienos šalies, kurioje gyventume: gyvename ir čia, Lietuvoje, ir ten, Vokietijoje. Todėl Europa ir tapo mūsų namais“, – nuotaka sako, kad šventės tema nebuvo atsitiktinė.
Būtent todėl jaunieji ceremonijai pasirinko labai europietišką ir ne mažiau romantišką vietą – Europos geografinį centrą netoli Vilniaus. „Į šią vietą buvome nuvažiavę dar žiemą ar vėlyvą rudenį, pagalvojome, kad būtų galima ten ką nors smagaus surengti. Kai pradėjome planuoti vestuves, ją prisiminėme. Įsivaizdavome gražią saulėtą dieną, amfiteatre ant suoliukų sėdinčius svečius ir pačius save, viduryje tariančius priesaikos žodžius. Beveik taip ir buvo!“ – ironiškai kvatojasi Jurga.
Iki iškilmių likus pusvalandžiui prasidėjęs lietus nenustojo ligi pat nakties. Tą dieną saulė neišlindo nė akimirką, o ir svečiai, užuot jaukiai sėdėję ant suoliukų, grūdosi po šlapiais skėčiais arba šalimais stovinčiose palapinėse.
Ar lietus nesugadino nuotaikos? „Nė kiek! – patikino nuotaka. – Kaip sakė Oskaras Koršunovas, dar geriau, kad lijo, – vestuvės išėjo visiškai „nepopsinės“.“ Be to, anot Jurgos, lietus buvo šiltas ir vasariškas, todėl bent jau ji ir jaunikis į ragą nesustiro. Tiesa, visi – ir jaunieji, ir tie, kurie padėjo vestuves organizuoti, – tikėjosi gražesnio oro, juolab kad šventėje tik ir buvo kalbama, jog vos už šimto kilometrų nuo Vilniaus per dieną neiškrito nė lašelio lietaus, o pajūryje net švietė saulė. „Bet buvo, kas paguodė: šventas vanduo atneš daug pinigų. Rodos, mūsų banko sąskaitos po vestuvių neišvengiamai papilnės“, – juokavo jaunavedžiai.
Kita vertus, lietus ceremonijai po atviru dangumi suteikė nemažai žavesio, žinoma, juoko – taip pat. „Permirkusią simbolinę vienybės žvakę nebuvo paprasta uždegti. O kai pastoriaus rankose dalis sudrėkusios priesaikos tiesiog atplyšo, pagalvojau, kad ją teks gerokai sutrumpinti. Dėkui Dievui, pastoriaus pagalbininkė turėjo priesaikos kopiją. Bet tuo viskas nesibaigė: dvasininko akiniai pradėjo rasoti, o nusivalyti neturėjo kuo“, – prisiminusi linksmas akimirkas iki šiol juokiasi Jurga.
Po ceremonijos jaunieji Europos geografiniame centre surengė fotosesiją. Fotografuodamasi Jurgita sulaukė vestuvių organizatorės Dianos Sugintienės skambučio. Bičiulė, kaip tik tuo metu buvusi ant „Europos“ verslo centro stogo, kur tęsiant Europos temą vėliau ir vyko puota, atsargiai pasiteiravo, ką daryti: stalus vis dar dengti lauke ar geriau perkelti į vidų. Nuspręsta, jog bus saugiau, jei šventė vyks po stogu.
Oficialios ceremonijos metu nuotaka vilkėjo stilisto Kęstučio Rimdžiaus sukurtą suknelę su porą metrų besidriekiančiu šleifu, kurį puošė iš šešiasdešimties metrų tiulio susuktos gėlės. Ar suknelė po iškilmių labai pasunkėjo? „Pati nejaučiau, bet žmogus, kuris tą šleifą nešė, sakė, kad suknelė tapo gerokai sunkesnė. Šlapias tiulis, pasirodo, sveria, be to, jį ne taip paprasta išgręžti“, – juokiasi Jurga ir prasitaria, kad savaitės pradžioje apdaras, pakabintas ant manekeno, vis dar džiūvo K. Rimdžiaus studijoje.
Vestuvių puotoje nuotaka pasirodė vilkėdama kitą suknelę, tiksliau – prie to paties korseto „prikabintą“ naują sijoną, pasiūtą iš natūralaus šilko. Jaunikio stiliumi rūpinosi K. Rimdžiaus partneris Slava Milkoto. Jis jaunajai sukūrė ir papuošalus.
Jurgos ir Vokietijoje gyvenančio Dirko vestuvių tema – Europa. „Nėra vienos šalies, kurioje gyventume: gyvename ir čia, Lietuvoje, ir ten, Vokietijoje. Todėl Europa ir tapo mūsų namais“, – nuotaka sako, kad šventės tema nebuvo atsitiktinė.
Būtent todėl jaunieji ceremonijai pasirinko labai europietišką ir ne mažiau romantišką vietą – Europos geografinį centrą netoli Vilniaus. „Į šią vietą buvome nuvažiavę dar žiemą ar vėlyvą rudenį, pagalvojome, kad būtų galima ten ką nors smagaus surengti. Kai pradėjome planuoti vestuves, ją prisiminėme. Įsivaizdavome gražią saulėtą dieną, amfiteatre ant suoliukų sėdinčius svečius ir pačius save, viduryje tariančius priesaikos žodžius. Beveik taip ir buvo!“ – ironiškai kvatojasi Jurga.
Iki iškilmių likus pusvalandžiui prasidėjęs lietus nenustojo ligi pat nakties. Tą dieną saulė neišlindo nė akimirką, o ir svečiai, užuot jaukiai sėdėję ant suoliukų, grūdosi po šlapiais skėčiais arba šalimais stovinčiose palapinėse.
Ar lietus nesugadino nuotaikos? „Nė kiek! – patikino nuotaka. – Kaip sakė Oskaras Koršunovas, dar geriau, kad lijo, – vestuvės išėjo visiškai „nepopsinės“.“ Be to, anot Jurgos, lietus buvo šiltas ir vasariškas, todėl bent jau ji ir jaunikis į ragą nesustiro. Tiesa, visi – ir jaunieji, ir tie, kurie padėjo vestuves organizuoti, – tikėjosi gražesnio oro, juolab kad šventėje tik ir buvo kalbama, jog vos už šimto kilometrų nuo Vilniaus per dieną neiškrito nė lašelio lietaus, o pajūryje net švietė saulė. „Bet buvo, kas paguodė: šventas vanduo atneš daug pinigų. Rodos, mūsų banko sąskaitos po vestuvių neišvengiamai papilnės“, – juokavo jaunavedžiai.
Kita vertus, lietus ceremonijai po atviru dangumi suteikė nemažai žavesio, žinoma, juoko – taip pat. „Permirkusią simbolinę vienybės žvakę nebuvo paprasta uždegti. O kai pastoriaus rankose dalis sudrėkusios priesaikos tiesiog atplyšo, pagalvojau, kad ją teks gerokai sutrumpinti. Dėkui Dievui, pastoriaus pagalbininkė turėjo priesaikos kopiją. Bet tuo viskas nesibaigė: dvasininko akiniai pradėjo rasoti, o nusivalyti neturėjo kuo“, – prisiminusi linksmas akimirkas iki šiol juokiasi Jurga.
Po ceremonijos jaunieji Europos geografiniame centre surengė fotosesiją. Fotografuodamasi Jurgita sulaukė vestuvių organizatorės Dianos Sugintienės skambučio. Bičiulė, kaip tik tuo metu buvusi ant „Europos“ verslo centro stogo, kur tęsiant Europos temą vėliau ir vyko puota, atsargiai pasiteiravo, ką daryti: stalus vis dar dengti lauke ar geriau perkelti į vidų. Nuspręsta, jog bus saugiau, jei šventė vyks po stogu.
Oficialios ceremonijos metu nuotaka vilkėjo stilisto Kęstučio Rimdžiaus sukurtą suknelę su porą metrų besidriekiančiu šleifu, kurį puošė iš šešiasdešimties metrų tiulio susuktos gėlės. Ar suknelė po iškilmių labai pasunkėjo? „Pati nejaučiau, bet žmogus, kuris tą šleifą nešė, sakė, kad suknelė tapo gerokai sunkesnė. Šlapias tiulis, pasirodo, sveria, be to, jį ne taip paprasta išgręžti“, – juokiasi Jurga ir prasitaria, kad savaitės pradžioje apdaras, pakabintas ant manekeno, vis dar džiūvo K. Rimdžiaus studijoje.
Vestuvių puotoje nuotaka pasirodė vilkėdama kitą suknelę, tiksliau – prie to paties korseto „prikabintą“ naują sijoną, pasiūtą iš natūralaus šilko. Jaunikio stiliumi rūpinosi K. Rimdžiaus partneris Slava Milkoto. Jis jaunajai sukūrė ir papuošalus.
