Seržas Ganžumianas ne tik kuria drabužius – prieš metus visuomenei atskleidė ir savo talentą šokti, puikiai pasirodydamas vienos televizijos šokių projekte… Seržui maistas – ne tik poreikis, bet ir vienas didžiausių gyvenimo malonumų.
„Esu vegetaras, jūrų produktų nevartoju jau septynerius metus, mėsos – dar seniau. Bet ir prieš tapdamas juo jaučiau, kad pavalgius mėsos lieka nemalonių nuosėdų: ir nuotaikai, ir organizmui… Šeima į mano vegetarizmą žiūri tolerantiškai, aš į jų maitinimosi įpročius – taip pat. Žinoma, teta, kaip ir kiekviena močiutė, kartais pasako: „Oi, vaikui reikia mėsos.“ Duodi, o jis truputį pavalgo, ima ir atsisako. Kiekvienas renkasi pats. Vienu metu ir žmona buvo vegetarė, vėliau vėl pradėjo vartoti mėsą...
Esu didelis saldumynų mėgėjas, tik gaila, kad dauguma jų nesveiki. Tačiau mano šaldytuve būna obuolių pyrago, senamadiško torto „Puriena“...
Maistą stengiuosi gaminti pats. Vasarą būtinai einu į turgų, ten įsigyju tai, kas auginama Lietuvoje, – puiki kokybė. O žiemą maistą geriau pirkti prekybos centruose.“
Ką radome Seržo šaldytuve
Lęšiai. „Labai mėgstu jų sriubą. Tokios kartais pavalgau vienoje kavinėje, bet dažniausiai man jos išverda teta. Kartais gardinu sriubą mocarela – tada ir antrojo patiekalo nebereikia.“
Brokoliai, paprikos, salotų lapai, cukinijos, gražgarstės, pomidorai. „Daržovių valgau daug, ypač pomidorų, brokolių. Pastaruosius sykiu su paprikomis, cukinijomis trumpai pakepu su lydytu sviestu. Pagardinęs indiškais prieskoniais valgau su salotų lapais. Kartais įsidedu fetos, kepdamas įmaišau graikinių riešutų.“
Kaimiškas rūgpienis. „Įsigyju parduotuvėje, trijų su puse procento. Labai panašus į kaimišką, greitai genda – iš to sprendžiu, kad be konservantų. Geriu vieną, vasarą darau armėnišką gėrimą Tan: sumaišau su vandeniu, įberiu druskos...“
Makaronai. „Perku tik vienos kompanijos, pagamintus iš rupių miltų. Vaikai makaronus itin mėgsta, todėl renkamės sveikesnius. Ryžių taip pat įsigyjame natūralių arba Basmati, nors iš plikytų jau jokios naudos…“
Medus, riešutai, razinos. „Medų perku turguje tik lietuvišką, visuomet pas tą patį tiekėją. Pusryčiams patinka avižinė, penkių grūdų košės... Virtas dar pakepu su lydytu sviestu, įmaišau medaus, razinų, riešutų (turiu graikinių, anakardžių, lazdynų riešutų rinkinį). Fantastika! Taip pavalgęs galiu ir nebepietauti.“
Alyvuogių aliejus. „Jis privalo būti iš Graikijos, ir būtinai – iš Kretos. Dėl ypatingų tenykščių oro sąlygų – tai vienas geriausių aliejų pasaulyje. Man jo parveža draugai, pažįstami“.
„Esu vegetaras, jūrų produktų nevartoju jau septynerius metus, mėsos – dar seniau. Bet ir prieš tapdamas juo jaučiau, kad pavalgius mėsos lieka nemalonių nuosėdų: ir nuotaikai, ir organizmui… Šeima į mano vegetarizmą žiūri tolerantiškai, aš į jų maitinimosi įpročius – taip pat. Žinoma, teta, kaip ir kiekviena močiutė, kartais pasako: „Oi, vaikui reikia mėsos.“ Duodi, o jis truputį pavalgo, ima ir atsisako. Kiekvienas renkasi pats. Vienu metu ir žmona buvo vegetarė, vėliau vėl pradėjo vartoti mėsą...
Esu didelis saldumynų mėgėjas, tik gaila, kad dauguma jų nesveiki. Tačiau mano šaldytuve būna obuolių pyrago, senamadiško torto „Puriena“...
Maistą stengiuosi gaminti pats. Vasarą būtinai einu į turgų, ten įsigyju tai, kas auginama Lietuvoje, – puiki kokybė. O žiemą maistą geriau pirkti prekybos centruose.“
Ką radome Seržo šaldytuve
Lęšiai. „Labai mėgstu jų sriubą. Tokios kartais pavalgau vienoje kavinėje, bet dažniausiai man jos išverda teta. Kartais gardinu sriubą mocarela – tada ir antrojo patiekalo nebereikia.“
Brokoliai, paprikos, salotų lapai, cukinijos, gražgarstės, pomidorai. „Daržovių valgau daug, ypač pomidorų, brokolių. Pastaruosius sykiu su paprikomis, cukinijomis trumpai pakepu su lydytu sviestu. Pagardinęs indiškais prieskoniais valgau su salotų lapais. Kartais įsidedu fetos, kepdamas įmaišau graikinių riešutų.“
Kaimiškas rūgpienis. „Įsigyju parduotuvėje, trijų su puse procento. Labai panašus į kaimišką, greitai genda – iš to sprendžiu, kad be konservantų. Geriu vieną, vasarą darau armėnišką gėrimą Tan: sumaišau su vandeniu, įberiu druskos...“
Makaronai. „Perku tik vienos kompanijos, pagamintus iš rupių miltų. Vaikai makaronus itin mėgsta, todėl renkamės sveikesnius. Ryžių taip pat įsigyjame natūralių arba Basmati, nors iš plikytų jau jokios naudos…“
Medus, riešutai, razinos. „Medų perku turguje tik lietuvišką, visuomet pas tą patį tiekėją. Pusryčiams patinka avižinė, penkių grūdų košės... Virtas dar pakepu su lydytu sviestu, įmaišau medaus, razinų, riešutų (turiu graikinių, anakardžių, lazdynų riešutų rinkinį). Fantastika! Taip pavalgęs galiu ir nebepietauti.“
Alyvuogių aliejus. „Jis privalo būti iš Graikijos, ir būtinai – iš Kretos. Dėl ypatingų tenykščių oro sąlygų – tai vienas geriausių aliejų pasaulyje. Man jo parveža draugai, pažįstami“.
