2008-11-10 11:58

Kape – ir mergina, ir jos paslaptys

Savaitgalį pusė Paberžės miestelio (Vilniaus r.) ir būrys net iš užsienio grįžusių giminaičių laidojo 23 metų Anastasiją Vachovič, kurią artimieji ilgai prisimins kaip visada besišypsančią, nuolat šukuosenas keičiančią ir gyvenimo džiaugsmu trykštančią mergaitę. Į mirtį ši mergina nuskriejo beprotišku greičiu, kai praėjusio trečiadienio vėlų vakarą jos vairuojamas „Volkswagen Golf“ tarp Giedraičių ir Paberžės, kelio vingyje, nuvažiavo į kelkraštį ir rėžėsi į galingą medį.
Pasak artimųjų, Anastasija Vachovič mylėjo gyvenimą ir nebūtų ryžusis pati iš jo pasitraukti
Pasak artimųjų, Anastasija Vachovič mylėjo gyvenimą ir nebūtų ryžusis pati iš jo pasitraukti. / Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr.

Paaiškėjus, kad spidometro rodyklė po smūgio užstrigo ties 155 km/val. greičio atžyma, užvirė kalbos, jog tokį gyvenimo posūkį mergina galėjo pasirinkti pati. Juolab stabdymo žymių įvykio vietoje nepastebėta. Kalbėta ir apie tai, jog mergina sėdo už vairo mirtinai susipykusi su savo vaikinu. Kai kas rimtu veidu net plepėjo, neva mergina laukėsi.

Tai realios versijos ar šlykščios apkalbos? Ieškodami atsakymo, sekmadienio vakarą 15min.lt žurnalistai praleido Makučių kaime bendraudami su gedinčia Vachovičių šeima: mama, tėčiu bei taip pat jau suaugusiais Nastios broliu bei seserimi.

Per laidotuves prašė atleidimo

Motina Eugenija apie dukters draugą atsiliepė šiltai, kaip apie savo sūnų. Jau ketverius metus Vachovičiai laikė jį savo šeimos nariu, mat Anastasiją jis nešiojo ant rankų, gerbė tėvus, dirbo dviejuose darbuose ir dar studijavo, kad užsitikrintų savo ir Nastios ateitį.

Tačiau žuvusiosios mama tik iš žurnalistų sužinojo, kad lemtingąjį vakarą Anastasijos vaikinas pirmasis atsidūrė įvykio vietoje.

Kaip jis gali būti susijęs su avarija, Nastios tėvams vaikinas dar nepaaiškino. Nors visas dienas ir per laidotuves jis buvo kartu, Nastios motinai jis nepratarė nė žodžio: „Jis prie mūsų nepriėjo“. Tuo tarpu vaikino tėvai laidotuvių dieną ponios Eugenijos paprašė atleidimo: „Nepykite ant mūsų“. Už ką? „Nežinau...“, – nutęsė Nastios mama.

„Mama, aš greitai grįšiu!“

Anastasija dirbo Pašilaičių parduotuvėje „Maxima“, drabužių skyriuje. Trečiadienį po 21 valandos tarpduryje šūktelėjusi „Mama, aš greitai grįšiu!“, šeimai įtarimų ji nesukėlė, nes kitądien jai buvo laisvadienis.

Neabejojama, kad mergina nuvyko pas savo vaikiną, gyvenantį šiek tiek už Paberžės.

Apie 23 val. avarija įvyko pakeliui nuo vaikino namų Paberžės ir Makučių kaimo link .

Įvykio vietoje nuo pat pradžių buvo ir jaunas vaikinas, važiavęs savuoju automobiliu. 15min.lt žiniomis, jis apklaustas kaip vienintelis liudytojas, nes prieš nelaimę su Anastasija bendravo.Galbūt kada nors sužinosiu kažką, kas mane šokiruos, – kalba žuvusios merginos motina.

Kai kažkas iš specialiųjų tarnybų darbuotojų jo pasiteiravo, kodėl, būdamas žuvusiosios artimu draugu, jis neskuba apie nelaimę pranešti aukos šeimai, vaikinas tik nuleido akis ir nieko neatsakė.

Apie dukters netektį tėvai sužinojo tik 1.30 val., kai į duris pasibeldė policininkas.

„Aš nieko nekaltinu, širdyje pykčio nenešioju. Net į galvą nešauna, kad ją į tai kažkas galėjo pastūmėti. Galbūt kada nors sužinosiu kažką, kas mane šokiruos, nežinau...“, – kalbėjo motina Eugenija. Mama įsitikunusi, jog savo noru į mirtį dukra nenuskriejo, nes vertino gyvenimą, turėjo daugybę ateities planų.

Pora planavo tuoktis

„Jie gražiai sutarė. Jis linksmas, energingas. Jie tiko vienas kitam, kraujas virė pas tuos abu jaunus žmones“, – apie tai, kaip ją džiugino dukters draugystė su mylimuoju, pasakojo Nastios mama.

Nastia su savo bendraamžiu vaikinu draugavo apie ketverius metus. Pora ketino susituokti.

„Butui užsidirbsime, o tada susituoksime!“, – iš dukters girdėtus žodžius prisiminė ponia Eugenija.

Mokydavo stabdymo subtilybių

Nastios tėčio Vladimiro nė kiek nestebina, jog avarijos vietoje nėra stabdymo žymių. Jis prisipažino pats mokęs dukterį ekstremaliose situacijoje nepasikliauti vien stabdžiais, nes mašina su užblokuotais ratais tampa nevaldoma.

Dėl seno golfo techninės būklės Vladimiras taip pat neturi jokių abejonių. Mašina buvo prižiūrėta: vos tik duktė išgirsdavo kokį įtartiną garsą, šeimos vyrai mesdavo visus darbus ir remontuodavo.

Skeptiškai jie vertina ir sudužusio spidometro rodmenis: vargu, ar 1991 metų laidos, 1,6 litro variklio darbinio tūrio karbiuratorinis dujomis varomas automobilis apskritai galėjo išvystyti 155 km/val. greitį. „Bet greitis, vis tik, didokas buvo. Galbūt iš nervų ar dar dėl kažko, bet didokas. Sprendžiu pagal tai, koks buvo smūgis“, – dėstė merginos tėvas.

Girtumo versiją šeima kategoriškai atmeta: Nastia alkoholio beveik nevartojo, geriančiųjų kompanijose būtant jai paprastai tekdavo blaivios vairuotojos pareiga.

„Greičiausiai ją apakino priešpriešais atvažiavusi mašina“, – svarstė tėvas Vladimiras.

„Galbūt ji man prisisapnuos ir kažką papasakos. Bet kol kas mes nieko nežinome“, – atsiduso Nastios mama. Taip pat ji viliasi sulaukti namuose dukters draugo ir išgirsti jo pasakojimą apie lemtingą vakarą.

P.S.: Dukters netekusios motinos linkėjimas kitiems, ypač jauniems eismo dalyviams: „Būkite atsargūs kelyje. Saugokitės patys ir saugokite vieni kitus. Gerbkite kitus, nebūkite pikti ir įžeidūs.“

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą