„Pritrūko pinigų, kad tik pusę lubų nudažei? – nukreipęs žvilgsnį į palubį garsios grupės „69 danguje“ narės Nijolės Pareigytės (23) teiraujasi drąsus svečias. Naujo buto šeimininkė šypteli ir paaiškina, kad tai – netradicinis interjero sprendimas.
„Kiek pamenu, viename žurnale mačiau butą, kur visos lubos buvo iš pilko bloko. Taip daryti negalėjau, nes mano būstas nedidukas, toks sprendimas atrodytų labai bohemiškai. Pas mane į svečius reikia ateiti vakare, kai uždegu šviesas. Apšvietimas bute labai įdomus, juo esu itin patenkinta“, – šypsosi šviesiaplaukė ir kviečia į balkoną. Iš ten atsiveria gyvenamųjų namų kvartalai. Horizonto toliuose aiškiai matyti naujieji sostinės dangoraižiai. Balkonas didelis: apie dešimt kvadratinių metrų ploto, todėl čia telpa dvi patogios medinės kėdės, stalas, dviratis, kuriuo važinėtis labai mėgsta dainininkė. Čia ir įsitaisome gerti arbatos, nes naujuose Nijolės namuose dar nėra nė vienos kėdės.
Šios vietos vertybė – greta esantis Verkių regioninis parkas. „Kai rinkausi butą, labiausiai norėjau, kad kaimynystėje būtų miškas. Pamenu, apžiūrėjau šiame daugiaaukštyje vieną butą ir jis man patiko. Tiesa, buvo pasiūlyti keturi. Vienas – didelis, du – tokie kaip mano ir vienas mažesnis. Nors dar porą mėnesių apžiūrinėjau kitus, likau prie pirmo varianto. Tai buvo prieš pusantrų metų, – prisimena Nijolė. – Metus butą rengė, o beveik prieš pusmetį galėjau į jį persikelti, bet vis delsiau. Dabar atrodo keista, kodėl taip elgiausi. Ieškojau menkiausių priežasčių, kad tik nereikėtų kraustytis. Pavyzdžiui, dėl to, kad neturiu virdulio (juokiasi). Buvau labai pripratusi prie nuomojamo buto – jis gerokai didesnis. Labai sunku keltis į mažesnę erdvę. Daiktus vežiausi kokias tris savaites. Naujasis mano būstas tėra keturiasdešimt aštuonių kvadratinių metrų.“
Kraustydamasi Nijolė sako atradusi ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, atsikratė gausybės nebereikalingų daiktų. Ir – visiškai be širdies skausmo. Juk vis tiek viskas nebūtų tilpę naujuose namuose.
Iš pradžių bute ji manė įrengti vientisą erdvę, kurioje tilptų nedidelė virtuvė, sutelkta viename kampe, poilsio erdvė ir lova. Tačiau netikėtai susitiko su bičiuliu, kuris dirba nekilnojamojo turto srityje. Jis Nijolei patarė atsisakyti vientisos erdvės idėjos. „Sako, jeigu gyvensi ne viena, tikrai bus akimirkų, kai norėsis pasislėpti. Be to, jeigu kada nors butą norėsi parduoti ar nuomoti, bus sunku rasti klientą. Matyt, tai sakė iš patirties. Kadangi dėl interjero nebuvau tvirtai apsisprendusi, kitą dieną paskambinau namo architektui ir pasakiau, kad persigalvojau. Dar buvo ne vėlu. O tada prasidėjo kūrybinės kančios: kokio dydžio miegamąjį daryti, kokį plotą palikti bendrai erdvei. Man patinka didelės erdvės, bet ką čia išspausi iš nedidelio buto, todėl reikia žaisti spalvomis, detalėmis.
Kokius tris mėnesius galvojome, kaip viską išdėlioti, kur stovės sofa, o kur – televizorius, ant sienų piešėme įvairiausius variantus. Kai pagyvenau bute savaitę, pajutau, kad viskas padaryta teisingai. Ir supratau: geriau jaučiuosi didesniame bute. Bet dabar reikia gyventi čia“, – juokiasi dainininkė.
Nemažai dalykų Nijolei teko derinti atsižvelgiant į augintinę Zarą. Išties dėl jos buvo įdėta nemažai pastangų ieškant namų greta miško. Šeimininkė visada svajojo apie baltus baldus, bet gyvenant su šunimi tai neįmanoma. Todėl priešais televizorių stovi patogi juoda odinė sofa. Norėjo juodų grindų, bet ant jų itin gerai matyti šviesūs Zaros plaukai. „Dabar mano augintinė labai šeriasi, todėl per juos juodų grindų turbūt nė nesimatytų. Pasirinkau šviesias spalvas ir tai suteikia didesnės erdvės pojūtį. Kaip ir baltos sienos“, – svarsto populiarios grupės narė.
Naujuose namuose ji gyvena tik antra savaitė. Per tą laiką pajuto, ką reiškia pabusti ne nuo skardaus žadintuvo skambučio, o nuo triukšmingo paukščių čiulbėjimo. „Neduoda jie liūdėti ir vakare. Nusileidus saulei prie paukščių prisideda netoli esančiame tvenkinyje gyvenančios varlės. Kiekvieną rytą ir vakarą su Zara traukiame pasivaikščioti. Kol kas vis kitu keliu einame ir ieškome pačių gražiausių vietų. Parke jų tiek daug, kad, matyt, mūsų pažintis su jomis bus ilga. Smagu, kad parkas sutvarkytas. Vieną dieną net iki Neries buvome nusileidusios. Žodžiu, džiaugiamės paprastais, naujai atrandamais dalykais“, – paaiškina Nijolė.
„Kiek pamenu, viename žurnale mačiau butą, kur visos lubos buvo iš pilko bloko. Taip daryti negalėjau, nes mano būstas nedidukas, toks sprendimas atrodytų labai bohemiškai. Pas mane į svečius reikia ateiti vakare, kai uždegu šviesas. Apšvietimas bute labai įdomus, juo esu itin patenkinta“, – šypsosi šviesiaplaukė ir kviečia į balkoną. Iš ten atsiveria gyvenamųjų namų kvartalai. Horizonto toliuose aiškiai matyti naujieji sostinės dangoraižiai. Balkonas didelis: apie dešimt kvadratinių metrų ploto, todėl čia telpa dvi patogios medinės kėdės, stalas, dviratis, kuriuo važinėtis labai mėgsta dainininkė. Čia ir įsitaisome gerti arbatos, nes naujuose Nijolės namuose dar nėra nė vienos kėdės.
Šios vietos vertybė – greta esantis Verkių regioninis parkas. „Kai rinkausi butą, labiausiai norėjau, kad kaimynystėje būtų miškas. Pamenu, apžiūrėjau šiame daugiaaukštyje vieną butą ir jis man patiko. Tiesa, buvo pasiūlyti keturi. Vienas – didelis, du – tokie kaip mano ir vienas mažesnis. Nors dar porą mėnesių apžiūrinėjau kitus, likau prie pirmo varianto. Tai buvo prieš pusantrų metų, – prisimena Nijolė. – Metus butą rengė, o beveik prieš pusmetį galėjau į jį persikelti, bet vis delsiau. Dabar atrodo keista, kodėl taip elgiausi. Ieškojau menkiausių priežasčių, kad tik nereikėtų kraustytis. Pavyzdžiui, dėl to, kad neturiu virdulio (juokiasi). Buvau labai pripratusi prie nuomojamo buto – jis gerokai didesnis. Labai sunku keltis į mažesnę erdvę. Daiktus vežiausi kokias tris savaites. Naujasis mano būstas tėra keturiasdešimt aštuonių kvadratinių metrų.“
Kraustydamasi Nijolė sako atradusi ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, atsikratė gausybės nebereikalingų daiktų. Ir – visiškai be širdies skausmo. Juk vis tiek viskas nebūtų tilpę naujuose namuose.
Iš pradžių bute ji manė įrengti vientisą erdvę, kurioje tilptų nedidelė virtuvė, sutelkta viename kampe, poilsio erdvė ir lova. Tačiau netikėtai susitiko su bičiuliu, kuris dirba nekilnojamojo turto srityje. Jis Nijolei patarė atsisakyti vientisos erdvės idėjos. „Sako, jeigu gyvensi ne viena, tikrai bus akimirkų, kai norėsis pasislėpti. Be to, jeigu kada nors butą norėsi parduoti ar nuomoti, bus sunku rasti klientą. Matyt, tai sakė iš patirties. Kadangi dėl interjero nebuvau tvirtai apsisprendusi, kitą dieną paskambinau namo architektui ir pasakiau, kad persigalvojau. Dar buvo ne vėlu. O tada prasidėjo kūrybinės kančios: kokio dydžio miegamąjį daryti, kokį plotą palikti bendrai erdvei. Man patinka didelės erdvės, bet ką čia išspausi iš nedidelio buto, todėl reikia žaisti spalvomis, detalėmis.
Kokius tris mėnesius galvojome, kaip viską išdėlioti, kur stovės sofa, o kur – televizorius, ant sienų piešėme įvairiausius variantus. Kai pagyvenau bute savaitę, pajutau, kad viskas padaryta teisingai. Ir supratau: geriau jaučiuosi didesniame bute. Bet dabar reikia gyventi čia“, – juokiasi dainininkė.
Nemažai dalykų Nijolei teko derinti atsižvelgiant į augintinę Zarą. Išties dėl jos buvo įdėta nemažai pastangų ieškant namų greta miško. Šeimininkė visada svajojo apie baltus baldus, bet gyvenant su šunimi tai neįmanoma. Todėl priešais televizorių stovi patogi juoda odinė sofa. Norėjo juodų grindų, bet ant jų itin gerai matyti šviesūs Zaros plaukai. „Dabar mano augintinė labai šeriasi, todėl per juos juodų grindų turbūt nė nesimatytų. Pasirinkau šviesias spalvas ir tai suteikia didesnės erdvės pojūtį. Kaip ir baltos sienos“, – svarsto populiarios grupės narė.
Naujuose namuose ji gyvena tik antra savaitė. Per tą laiką pajuto, ką reiškia pabusti ne nuo skardaus žadintuvo skambučio, o nuo triukšmingo paukščių čiulbėjimo. „Neduoda jie liūdėti ir vakare. Nusileidus saulei prie paukščių prisideda netoli esančiame tvenkinyje gyvenančios varlės. Kiekvieną rytą ir vakarą su Zara traukiame pasivaikščioti. Kol kas vis kitu keliu einame ir ieškome pačių gražiausių vietų. Parke jų tiek daug, kad, matyt, mūsų pažintis su jomis bus ilga. Smagu, kad parkas sutvarkytas. Vieną dieną net iki Neries buvome nusileidusios. Žodžiu, džiaugiamės paprastais, naujai atrandamais dalykais“, – paaiškina Nijolė.
