Vardas, pavardė: Rosita Čivilytė.
Gimimo data, vieta: 1965 11 03, Vilnius.
Šeima: tėtis Julius šiuo metu yra pensininkas.
Šeiminė padėtis: išsiskyrusi, augina dvi dukras - Agnetą (26) ir Patriciją (10).
Pasiekimai: daugelio tarptautinių konkursų laureatė: „Laiptai į Parnasą“ (Rusija) užimta pirmoji vieta, „Baltic Song Festival (Švedija) laimėtas „Grand Prix“, Jaltos-Jūrmalos muzikiniame festivalyje pelnyta pirmoji vieta ir t. t.; be to, pagrindinius vaidmenis vaidino miuzikluose „Peras Giuntas“, „Jesus Christ Superstar“ ir t. t.
Itin atviras ir nuoširdus interviu su scenos legenda Rosita Čivilyte maloniai nustebina. Moteris neslėpdama pasakoja apie gyvenimo pokyčius ir meilę dirigentui Modestui Pitrėnui.
- Ką šiuo metu veikiate, kokia veikla užsiimate?
- Dabar esu šiek tiek atitolusi nuo eterio ir televizijos. Po dalyvavimo „Lietuvos dainų dešimtuke“ man pasidarė šiek tiek nuobodu. Buvo smagu ir gera ten, bet supratau, kad tai ne man. Buvau įsprausta į rėmus, nes negalėjau dainuoti lygiaverčiai su savo partneriu.
Dabar mano pagrindinis užsiėmimas - pedagoginė veikla. Be to, po truputį įrašinėju naują kompaktinę plokštelę.
- Ar jums netrūksta televizijos?
- Buvo laikas, kai manęs buvo pernelyg daug. Bet aš nelaikau savęs dainininke, kurią publika labai lengvai priima. Tarp manęs ir klausytojų visada yra atstumas. Manęs klausosi ir supranta tik tie žmonės, kuriems aš visiškai nekliūnu. Specialiai atstumo aš nedarau. Tiesiog tokia esu.
- Ar planuojate grįžti į eterį, jei kas nors pateiktų patrauklų pasiūlymą?
- Aš neįsivaizduoju, kas tai galėtų būti. Galbūt dalyvausiu naujame projekte „Dainų daina“ (taip dabar vadinsis atranka į „Eurovizijos“ dainų konkursą - aut. past.). Tačiau tvirtai dar neapsisprendžiau. Kodėl taip sugalvojau? Organizatoriai manęs labai prašė. Turiu įrašiusi labai kokybiškų dainų puikiose studijose - ten yra kokybė, kurios aš taip vaikausi, kurios reikalauju iš kitų ir kartais dėl to nukenčiu.
- Kai žmonės apie jus kalba, daugelis nevengia jūsų pavadinti arogantiška ir pasipūtusia. Kaip jūs save matote?
- Buvo laikas, kai iš tikrųjų apie mane taip kalbėjo. Aš manau, kad ir dabar taip žmonės galvoja. Bet čia tų žmonių problemos. Man tai nė motais. Žmonės, kurie mane tokią mato, turbūt psichologiškai neperneša, kad esu tvirta ir turiu savo nuomonę. Lietuvoje bandos jausmas yra daug stipresnis nei žmogus, turintis savo kryptį.
- Kokia jūs mama?
- Esu visokia. Aš niekada savo vaikų nebaru ir nemušu. Mano santykis su dukromis yra pats gražiausias, kokį tik gali sukurti žmogus su savo artimuoju. Mano mergaitės man yra labai svarbios, o aš - joms. Kalbėti apie tai, kad aš joms laiku padarau varškėtukus, man yra per daug suprantama.
- Prieš metus buvote fantastiškai sublogusi ir išgražėjusi. Dėl ko tai darėte?
- Dažnai pagalvoju, kad nesu šou verslo žmogus. Aš ne iš tų žmonių, kurie kasdien būna su nepriekaištinga šukuosena, manikiūru... Kirpyklos man yra nuobodu, o dietos skirtos norinčioms save išbandyti. Tada aš tiesiog norėjau išbandyti dietą. Tačiau aš viską labai greitai užmiršau - tai toks žaidimas. Dabar vėl pastorėjau. Na ir kas? Aš vis tiek gerai jaučiuosi. Jei norėsiu, ateityje vėl suplonėsiu.
- Kokie žmonės jums patinka ir žavi?
- Mane džiugina tie, kurie užlipę ant scenos vilki tik džinsus ir palaidinę, kurie yra apsiblausę ir visiškai natūralūs. Kartais mane vadina primadona. Daugelis turbūt norėtų mane matyti kaip toršerą, bet aš taip negaliu ir nenoriu. Šiuo metu mano gyvenime daug pasikeitimų. Aš supratau, kad noriu būti tik tokia, kokia esu iš tikrųjų. Dabartinę mano būseną būtų galima įvardyti kaip nuogumą ar buvimą Ievos kostiumu. Dabar aš esu tokia. Tai kažkas nauja, kažkas kita.
- Per 25 metus scenoje turbūt girdėjote įvairiausių gandų. Buvo šnekama, kad su jaunuoju dainininku Donatu Montvydu jūs sieja ne tik dainavimo pamokos. Kaip į tai reagavote?
- Mes su Donatu tiesiog labai smagiai pasijuokėme iš tos situacijos. Mes tikrai daug laiko praleidžiame kartu muzikuodami. Mus žmonės dažnai mato kartu, tačiau nemanau, kad čia riekia kažką slėpti - mes tiesiog bičiuliai, komanda, kuri „gamina“ muziką.
- Šiuo metu visi sako, kad jūs vis dar kartu su dirigentu Modestu Pitrėnu. Kaip yra iš tikrųjų?
- Tai pats gražiausias ir skausmingiausias momentas mano gyvenime. Kalbėdama apie mūsų santykius, aš negaliu meluoti, bet ir negaliu sakyti tiesos. Aš esu už tiesą, o Modestas, deja, - už melą. Vargu ar mes kada nors galėsime būti ne kartu. Tai nereiškia, kad mes pulsime prie altoriaus. Dieve, kaip aš nemėgstu meluoti dėl šio dalyko. Tai meilė. Modestas - žmogus, kurį aš myliu, ir man dėl to nereikia savęs smaugti ar sakyti, kad taip nėra. Deja, dėl tam tikrų aplinkybių mes negalime būti kartu, tačiau aš žinau, kad širdyje mes visada būsime kartu.
- Kaip teisingausia įvardyti jūsų su Modestu santykius - esate kartu, bet atskirai?
- Galima sakyti, taip. Tačiau aš dar kartą pasikartosiu: nesvarbu, kas mūsų gyvenime nutiktų, bet širdyje mes visada vienas kitą jausime. Tai, kas nutiko, yra ne mūsų galioje. To negalima ištraukti, nors ir labai kraujuoja. Tačiau yra, kaip yra. Meilėje dalyvauja žmonės. Jei vienas nuo jos bėga, vadinasi, ji palengva žūsta.
- Jūs sakėte, kad Modestas dėl meilės linkęs meluoti. Kaip manote, kodėl?
- Iš baimės. Tai yra labai ilga istorija. Modestas galbūt niekada neišdrįs to pasakoti, o gal ir atsivers. Tačiau tai yra labai rimti ir prasmingi dalykai, kurie dabar vyksta jo gyvenime. Aš norėčiau, kad viskas, kas turėtų skambėti iš jo lūpų, ir nuskambėtų iš ten.
- Jūs dažnai prasilenkiate Lietuvos televizijos koridoriuose. Apie ką jūs kalbate?
- Pastaruoju metu mes apskritai nekalbame. Mes abu užsiėmę. Visus emocinius dalykus palikome amžiams. Nekalbame, nes kalbėti sunku.
