„Visada sakydavau, kad gyvename vieną kartą ir reikia mėgautis kiekviena diena. Bet kai likimas žiauriai papokštavo ir suteikė antrą šansą, norisi gyventi dar prasmingiau ir įdomiau", - atvirauja Žilvinas Grigaitis, neseniai grįžęs iš įspūdingos kelionės laivu „Queen Mary II".
Kelionės jums - gyvenimo būdas, pomėgis ar būtinybė pabėgti nuo pašėlusio gyvenimo tempo?
Manau, daugeliui, kurie gyvena aktyvų gyvenimą, kelionės yra puikus būdas ne tik atsipalaiduoti, bet ir pažinti pasaulį bei praplėsti akiratį. Kaip sakoma, nejudėsi, negyvensi. Nuo vaikystės su tėvais daug keliaudavome. Dar sovietiniais laikais per atostogas ilsėdavomės prie Juodosios jūros. Džiaugiuosi, kad tėvai suteikė galimybę pažinti pasaulį. Su šeima ilgai gyvenome Vokietijoje. Nuo aštuoniolikos pradėjau keliauti savarankiškai, o dabar dažnai išvykstu ir verslo reikalais.
Jus būtų galima pavadinti kelionių gurmanu...
Ko gero, tai jau tapo gyvenimo būdu. Esu kosmopolitas, man smalsu, kaip pasaulyje gyvena žmonės. Tenka būti tokiose išskirtinėse vietose, kur, drįsčiau teigti, nebuvo nė vieno lietuvio. Kad ir žirgų lenktynės Melburne, kelionė „Rytų ekspresu" („Orient Express") iš Bankoko į Singapūrą ir t. t. Sakau ne dėl to, kad pasigirčiau, tiesiog kažkas kažkur pakviečia, taip susiklosto aplinkybės, jog atsiduriu unikaliose vietose ar renginiuose įvairiuose pasaulio kampeliuose, kur kaip turistas nelabai ir pakliūtum.
Išskirtinė jūsų kelionė buvo ir prabangiu „Queen Mary II" laivu?..
Tai buvo senokai planuota kelionė. Į šį laivą įsėdau Niujorke, kur prisidėjau prie draugų, plaukiančių su šeimomis. Esu keliavęs ir paprastais kelionių laivais po Nilą, Karibus, bet tokiu prabangiu laineriu keliauju pirmąsyk. „Queen Mary II" - ekspozicinis prabangiausias pasaulio laivas, tituluojamas šiuolaikiniu „Titaniku". Kadangi jis pritaikytas plaukioti Atlanto vandenynu, yra ne tik labiau sutvirtintas ir sunkesnis, bet ir greitesnis. Susisiekimas tarp Karibų salų sudėtingas, tad tokia kelionė laivu - puiki galimybė iš arti pamatyti tų salų gyvenimą. Plaukdami šiuo laivu, aplankėme net penkias salas, nardžiau ir mėgavausi visais atostogų malonumais.
Turbūt aptarnaujantis personalas dėl kiekvieno svečio nėrėsi iš kailio?
Nors per savo gyvenimą esu daug matęs ir patyręs, mane nustebino toks aukštas aptarnavimo lygis. Pustrečio tūkstančio keleivių aptarnavo tūkstantis keturi šimtai laivo įgulos narių. Viskas apgalvota iki menkiausių smulkmenų. Pildomas kiekvienas tavo įnoris. Restoranuose siūloma pasirinkti net po šešias ar aštuonias vieno patiekalo rūšis. Jei, tarkim, nori kažko, ko nėra valgiaraštyje, tereikia pasakyti ir tau asmeniškai paruoš egzotiškiausių patiekalų. Aš esu didelis japonų ir kinų virtuvės mėgėjas.
Laive praleista savaitė neprailgo?
Net mintis nešovė, ką čia veikti, nes pramogų - į valias. Šiame laive yra didžiausia pasaulyje „plaukiojanti" koncertų salė, pranokstanti net Mulen Ružą, kino teatrai, kazino, baseinai, sporto kompleksai. Gali tiesiog sau gulėti denyje, skaityti, bendrauti su žmonėmis. Arba lankyti įvairias paskaitas apie vynus, gurmaniškų valgių gaminimo subtilybes, kurias skaito garsūs Oksfordo universiteto profesoriai.
Turbūt tokia kelionė su turtingiausiais pasaulio žmonėmis labai įpareigoja...
Be abejo. Nekalbu apie tai, jog privalai mokėti užsienio kalbą, kad galėtum laisvai bendrauti prie stalo su kitais laivo svečiais. Prieš leisdamasis į tokią kelionę, turi perskaityti pasaulio spaudą, pasidomėti, kas vyksta politikos ar ekonomikos srityse, mados pasaulyje. Prie pietų stalo diskutuojama įvairiausiomis temomis. Be to, turi išmanyti etiketą, paisyti aprangos kodo, kuris buvo iš anksto nurodytas.
Vien sportiniais šortukais ir marškinėliais neišsiversi...
Man prireikė dviejų didelių lagaminų. Garderobą papildžiau dar ir atvykęs į Niujorką. Kai per dieną laukia įvairių susitikimų, renginių, kokteilių vakarėlių, nori nenori reikia pasirūpinti drabužiais įvairioms progoms. Jei apsirengsi netinkamai, paprasčiausiai nebūsi įleistas į restoraną (šypsosi). Juk čia ne šiaip kruizas po Nilą, o ištaigingi rūmai ant vandens.
Nors iš pradžių maniau, jog tokias keliones renkasi turtingi senjorai, nesijaučiau papuolęs į senelių namus (juokiasi). Laive sutikau daugybę jaunų įdomių žmonių.
Ar nevargino būtinybė paisyti etiketo, kad reikia apgalvoti kiekvieną žodį bendraujant?..
Kai tokiuose visuomenės sluoksniuose nesi naujokas, viskas vyksta natūraliai ir nesukelia įtampos. Visi draugiški ir atsipalaidavę. Kalbiesi ant denio su kokiu nors keleiviu ir net neįtari, kad jis - įtakingas politikas ar milijonierius. Šiuo laivu plaukė nemažai britų, priklausančių aukštuomenės sluoksniui. Mane sužavėjo žmonių išsilavinimas, orumas ir... paprastumas. Su viena dama taip įnikome į įvairias diskusijas, kad pokalbį tęsėme net pasibaigus pietums. Pribloškė moters išmanymas tiek ekonomikos, tiek politikos srityse. To nė neįtartum vien pažiūrėjęs į ant jos kaklo žėrinčius ne vieną milijoną kainuojančius briliantus (šypsosi).
Ar tiesa, kad mėgstamiausia britų pokalbių tema - orai?..
O kodėl gi nepakalbėjus ir apie orus, gamtos kataklizmus, klimato atšilimą. Jūroje ši tema ypač aktuali. Kartą buvome patekę į šešių balų audrą. Žinoma, didžiuliame laive esi visiškai saugus, stiprus siūbavimas beveik nejuntamas, bet grįžęs namo dar kelias dienas jaučiau po kojomis svyruojant žemę (juokiasi).
Iš tiesų pokalbių temos buvo įvairiausios. Kadangi šiuo laivu plaukė nemažai amerikiečių, buvo daug kalbama apie naująjį JAV prezidentą B. Obamą. Tačiau apie pasaulinę krizę niekas net žodeliu neužsiminė. Juk žmonės tam ir atostogauja, kad pamirštų problemas ir atsipalaiduotų.
Prieš išplaukdamas lankėtės Amerikoje. Ar ten labai jaučiamos krizės pasekmės?
Daugybę kartų esu lankęsis Amerikoje, bet dar tokios komplikuotos situacijos kaip dabar nemačiau. Kadangi JAV yra daug privačių investuotojų, nesuklysiu sakydamas, jog finansinė krizė palietė kone kas antrą amerikietį. Tačiau ten nėra jokios visuotinės panikos, jokio masinio raudojimo, kaip čia viskas blogai. Politikai, priešingai, ne gąsdina, o stengiasi realiais darbais palengvinti piliečių naštą. Mes, lietuviai, esame unikalūs tuo, kad stengiamės ne palaikyti dvasią ir optimizmą, o įvaryti vieni kitiems paniką.
Esate verslininkas. Krizė jūsų nebaugina?
Turiu sveiko optimizmo. Žinoma, yra tam tikrų pokyčių, bet kiekvienoje situacijoje galima įžvelgti ir pliusų, ir minusų. Jei turi galvą ant pečių, rasi būdų, kaip išlipti sausam (šypsosi).
Kaip ginatės nuo blogos nuotaikos?
Sėdu ant dviračio arba einu pabėgioti kroso. Geriausiai atpalaiduoja ir įtampą lyg ranka nuima kelionės. Sėdi į lėktuvą ir viską pamiršti - nauji žmonės, naujos vietos. Dvasiškai atsigaunu bendraudamas su dukra Ana Greta. Norėčiau su ja praleisti daugiau laiko, bet ji gyvena atskirai (su žmona esame išsiskyrę).
Turite silpnybių?
Jei pomėgius galima pavadinti silpnybėmis, jų turiu į valias. Kolekcionuoju antikvarinius daiktus, ypač man patinka senovinės kėdės, interjero aksesuarai. Būdamas užsienyje, visada užsuku į antikvarines parduotuvėles. Dažniausiai iš jų išeinu ne tuščiomis (juokiasi).
Na, o didžiausia mano silpnybė - kelionės. Jos suteikia galimybę praplėsti akiratį, pažinti naujus žmones.
