Iškalbingasis Vitalijus Cololo, pasakodamas apie savo vaikystę, nestokoja entuziazmo. Idėjų, kaip praskaidrinti savo vaikišką kasdienybę, jam tikrai netrūko. Tačiau ne visi Vitalijaus nuotykiai baigdavosi laimingai...
(Ne)vaikiški žaidimai
Iš Druskininkų kilęs humoristas vaikystėje išnarstė visus miestelio kampus ir pakampes, o studijų metais netgi buvo visų Šiaulių studentų siaubas. Pasak Cololo, jie gyvai žaisdavo tai, ką dabar vaikai žaidžia kompiuteriniais žaidimais, ir, beje, tikrai ne prasčiau. „Galiu drąsiai teigti, jog buvau blogas. Slėpynės ir gaudynės tikrai nebuvo mano mėgstamiausi žaidimai. Paprasčiausiai su draugais tuo neužsiimdavome. Darydavome iš metalo šalmus ir tokio galingumo „bambioškes“, kaip rodo koviniuose filmuose. Daug mano draugų yra be rankų ir pirštų“, – nelinksmus vaikystės nuotykius pasakoja Cololo. Tik „bambioškių“ gaminimu humoristas neapsiribodavo. Tarprajoninės muštynės buvo vaikų kasdienybė, o už save pakovoti tekdavo nuolatos. Tačiau kartą Vitalijaus vaikiški žaidimai vos nesibaigė kraupia nelaime. „Kartą vaikystėje labai netinkamai papokštavau. Prisivogę su draugais kaučiuko, pagaminome bombą, kuri skleidė dūmus. Mes, prisidarę tokių bombų, mėtydavome jas į butus. Kartą įmetėme į šalia esantį butą, o tame kambaryje miegojo vaikas. Gerai, kad jo tėvai greitai sureagavo, nes viskas galėjo baigtis didele nelaime. Už tai mane tėvas lupo penkias valandas be sustojimo“, – liūdnus vaikystės epizodus prisimena Vitalijus.
Mušti reikia
„Jei manęs nebūtų lupę, aš jau seniai sėdėčiau kalėjime“, – teigia Cololo. Iš ekranų žvelgiantis humoristas vos nepateko į nepilnamečių koloniją. Inteligentų šeimoje augusio vaiko pagailėjo policija ir leido pasitaisyti. Cololo prisimena, jog tėvas jį mušdavo bent tris kartus per savaitę. Vitalijaus manymu, pliaukštelėti vaikui per užpakalį už blogą darbą būtinai reikia; be to, jis net nemano, jog galima kitaip auklėti vaikus. „90 procentų žmonių galvoja, kad vaikus reikia lupti, o 10 procentų teigia, jog – ne. Mano nuomone, pastarieji vartoja pigius narkotikus. Aš neįsivaizduoju, koks būčiau, jei niekas manęs nebūtų auklėję diržu“, – svarsto laidos „Dzin“ aktorius. Dukrą Evą auginantis Vitalijus yra labai griežtas tėtis. Kol kas šeima apsieina be diržo. „Į dukros auklėjimą kišuosi mažai. Ją ugdo žmona. Tačiau vis tiek manau, kad geriausias kelias iki vaiko smegenų – diržas“, – juokiasi Cololo.
Gyvenimiška mokykla
Vitalijus prisimena, kad vaikystėje jis norėjo kuo toliau sprukti nuo namų. Baigęs mokyklą ir įstojęs į Šiaulių pedagoginį institutą, vaikinas ir toliau šiurpino žmones. „Tai buvo beprotybės laikas, nuolatinis chuliganizmas. Aš netgi po bendrabutį vaikščiodavau su šautuvu“, – savo nuotykius pasakoja Cololo. Pasak aktoriaus, kai kurie šiauliečiai dar ir dabar prisimena instituto pirmakursių krikštynas, o bendrabučiuose iki šiol liko Cololo studentavimo žymių. „Tai buvo ir baisiausias, ir įsimintiniausias mano gyvenimo laikas. Staiga sugalvodavome nuvažiuoti į Rygą, tad sėsdavome į traukinį ir važiuodavome. Mums tikrai nebuvo nieko neįmanomo. Kartą grupės draugėms gimtadienio proga padovanojome nudvėsusį katiną, jį gražiai įpakavome į dėžutę“, – juokiasi Vitalijus. Studijuodamas Cololo, kaip tikras studentas, patyrė visko: badą, nakvynes bet kur, pramiegotas paskaitas... „Žmogus gyvenime turi viską patirti savo kailiu. Reikia praeiti visus gyvenimo etapus, kaip tikram studentui valgyti bulves. Tik tada išmoksi gyventi“, – juokiasi Cololo.
Žmonos įtaka
Tokį Vitalijų, kokį matome dabar televizijos laidose, iš dalies „nulipdė“ žmona Inga. „Ilgą laiką krėtęs nesąmones persilaužiau tik tada, kai sutikau Ingą. Tiesą sakant, ne iš karto ji mane pamilo, nes iš pradžių Inga, kaip ir kiti bendrabučio gyventojai, manęs bijojo. Aš buvau brutalus! Tačiau po truputį juk viskas pavyksta! Inga buvo mano pirmoji meilė. Nors, kita vertus, aš net nežinau, kas yra meilė. Ją sugalvojo rusai, kad nereikėtų pinigų už seksą mokėti“, – šypsosi humoristas. Pasak Vitalijaus, dabar jis –už šeimą atsakingas vyras. „Ant mano pečių guli daug rūpesčių. Aš esu šeimos galva. Šeimai stengiuosi skirti kuo daugiau laiko, net nėra kada išgerti. Žmona neįsivaizduoja, kad galėčiau, ko nors jai paprašius, nepadaryti. O mūsų santuoka – kaip tradicinė graikiška šeima. Pas mus vyrauja patriarchatas“, – juokiasi Cololo. Humoristas prisipažįsta, kad dabar, kai yra laimingai vedęs bei turi vaikų, jo aplinkoje galima rasti ir banditų, ir verslininkų, ir policininkų. „Geru žmogumi, kaip ir geru pedagogu, gali tapti tik išėjęs gyvenimo mokyklą ir augęs ne tik geroje aplinkoje“, – teigia Cololo. Todėl vaikystės išdaigas aktorius prisimena su šypsena ir džiaugiasi, jog viską, ko norėjo iš gyvenimo, jis pasiėmė. „Kiekviena patirtis, kad ir kokia ji bebūtų, yra reikšminga“, – optimizmo nestokoja aktorius.
(Ne)vaikiški žaidimai
Iš Druskininkų kilęs humoristas vaikystėje išnarstė visus miestelio kampus ir pakampes, o studijų metais netgi buvo visų Šiaulių studentų siaubas. Pasak Cololo, jie gyvai žaisdavo tai, ką dabar vaikai žaidžia kompiuteriniais žaidimais, ir, beje, tikrai ne prasčiau. „Galiu drąsiai teigti, jog buvau blogas. Slėpynės ir gaudynės tikrai nebuvo mano mėgstamiausi žaidimai. Paprasčiausiai su draugais tuo neužsiimdavome. Darydavome iš metalo šalmus ir tokio galingumo „bambioškes“, kaip rodo koviniuose filmuose. Daug mano draugų yra be rankų ir pirštų“, – nelinksmus vaikystės nuotykius pasakoja Cololo. Tik „bambioškių“ gaminimu humoristas neapsiribodavo. Tarprajoninės muštynės buvo vaikų kasdienybė, o už save pakovoti tekdavo nuolatos. Tačiau kartą Vitalijaus vaikiški žaidimai vos nesibaigė kraupia nelaime. „Kartą vaikystėje labai netinkamai papokštavau. Prisivogę su draugais kaučiuko, pagaminome bombą, kuri skleidė dūmus. Mes, prisidarę tokių bombų, mėtydavome jas į butus. Kartą įmetėme į šalia esantį butą, o tame kambaryje miegojo vaikas. Gerai, kad jo tėvai greitai sureagavo, nes viskas galėjo baigtis didele nelaime. Už tai mane tėvas lupo penkias valandas be sustojimo“, – liūdnus vaikystės epizodus prisimena Vitalijus.
Mušti reikia
„Jei manęs nebūtų lupę, aš jau seniai sėdėčiau kalėjime“, – teigia Cololo. Iš ekranų žvelgiantis humoristas vos nepateko į nepilnamečių koloniją. Inteligentų šeimoje augusio vaiko pagailėjo policija ir leido pasitaisyti. Cololo prisimena, jog tėvas jį mušdavo bent tris kartus per savaitę. Vitalijaus manymu, pliaukštelėti vaikui per užpakalį už blogą darbą būtinai reikia; be to, jis net nemano, jog galima kitaip auklėti vaikus. „90 procentų žmonių galvoja, kad vaikus reikia lupti, o 10 procentų teigia, jog – ne. Mano nuomone, pastarieji vartoja pigius narkotikus. Aš neįsivaizduoju, koks būčiau, jei niekas manęs nebūtų auklėję diržu“, – svarsto laidos „Dzin“ aktorius. Dukrą Evą auginantis Vitalijus yra labai griežtas tėtis. Kol kas šeima apsieina be diržo. „Į dukros auklėjimą kišuosi mažai. Ją ugdo žmona. Tačiau vis tiek manau, kad geriausias kelias iki vaiko smegenų – diržas“, – juokiasi Cololo.
Gyvenimiška mokykla
Vitalijus prisimena, kad vaikystėje jis norėjo kuo toliau sprukti nuo namų. Baigęs mokyklą ir įstojęs į Šiaulių pedagoginį institutą, vaikinas ir toliau šiurpino žmones. „Tai buvo beprotybės laikas, nuolatinis chuliganizmas. Aš netgi po bendrabutį vaikščiodavau su šautuvu“, – savo nuotykius pasakoja Cololo. Pasak aktoriaus, kai kurie šiauliečiai dar ir dabar prisimena instituto pirmakursių krikštynas, o bendrabučiuose iki šiol liko Cololo studentavimo žymių. „Tai buvo ir baisiausias, ir įsimintiniausias mano gyvenimo laikas. Staiga sugalvodavome nuvažiuoti į Rygą, tad sėsdavome į traukinį ir važiuodavome. Mums tikrai nebuvo nieko neįmanomo. Kartą grupės draugėms gimtadienio proga padovanojome nudvėsusį katiną, jį gražiai įpakavome į dėžutę“, – juokiasi Vitalijus. Studijuodamas Cololo, kaip tikras studentas, patyrė visko: badą, nakvynes bet kur, pramiegotas paskaitas... „Žmogus gyvenime turi viską patirti savo kailiu. Reikia praeiti visus gyvenimo etapus, kaip tikram studentui valgyti bulves. Tik tada išmoksi gyventi“, – juokiasi Cololo.
Žmonos įtaka
Tokį Vitalijų, kokį matome dabar televizijos laidose, iš dalies „nulipdė“ žmona Inga. „Ilgą laiką krėtęs nesąmones persilaužiau tik tada, kai sutikau Ingą. Tiesą sakant, ne iš karto ji mane pamilo, nes iš pradžių Inga, kaip ir kiti bendrabučio gyventojai, manęs bijojo. Aš buvau brutalus! Tačiau po truputį juk viskas pavyksta! Inga buvo mano pirmoji meilė. Nors, kita vertus, aš net nežinau, kas yra meilė. Ją sugalvojo rusai, kad nereikėtų pinigų už seksą mokėti“, – šypsosi humoristas. Pasak Vitalijaus, dabar jis –už šeimą atsakingas vyras. „Ant mano pečių guli daug rūpesčių. Aš esu šeimos galva. Šeimai stengiuosi skirti kuo daugiau laiko, net nėra kada išgerti. Žmona neįsivaizduoja, kad galėčiau, ko nors jai paprašius, nepadaryti. O mūsų santuoka – kaip tradicinė graikiška šeima. Pas mus vyrauja patriarchatas“, – juokiasi Cololo. Humoristas prisipažįsta, kad dabar, kai yra laimingai vedęs bei turi vaikų, jo aplinkoje galima rasti ir banditų, ir verslininkų, ir policininkų. „Geru žmogumi, kaip ir geru pedagogu, gali tapti tik išėjęs gyvenimo mokyklą ir augęs ne tik geroje aplinkoje“, – teigia Cololo. Todėl vaikystės išdaigas aktorius prisimena su šypsena ir džiaugiasi, jog viską, ko norėjo iš gyvenimo, jis pasiėmė. „Kiekviena patirtis, kad ir kokia ji bebūtų, yra reikšminga“, – optimizmo nestokoja aktorius.
