Vieną dieną pasirodė du klientai, vienas iš jų akivaizdžiai mane kadrino, siuntė man gėles, dovanas, o jo draugas visada laikydavosi nuošalyje, daug juokaudavo. Kai kada labai daug ir per stipriai, kad net pradėjo veikti erzinančiai.
Ir aš to antrojo pradėjau labai nemėgti, nes jo hiperaktyvumas, nevaldomas liežuvis, tiesiogine to žodžio prasme, nerviškai veikė.
 |
| Gintarė ir Rimgaudas |
O pirmasis visiškai nelipo prie dūšios, nei gėlės, nei dovanos nežavėjo, taip ir baigėsi bendravimas. Kol vieną dieną visagaliame „Facebook“ sulaukiau kvietimo draugauti.
Nepriėmiau ir net negalvojau priimti, dar darbe pasijuokiau, kad į draugus prašosi, o jis man tėškė atgal: „nepriimk, gal apsvaigęs per klaidą pakviečiau“.
Bet vieną dieną, kažkaip visai netikėtai ir atsitiktinai jis man parašė, o aš atrašiau. Be abejo, pakviečiau į draugus, tada pakvietė kavos ir visai netikėtai išėjo taip, kaip išėjo... Gyvenimiška taisyklė – nuo neapykantos iki meilės – vienas žingsnis – pasitvirtino 100 proc. ir gal daugiau.
O laikas ir likimas parodys, kas ir kiek daug iš to išaugs. Šiandien turiu puikų žmogų šalia ir esu laiminga. O jei kas kada būtų pasakęs, kad mes būsime pora, būčiau pasakius, kad turbūt žmogus susipyko su galva.
Nuo neapykantos iki meilės, Gintarė & Rimgaudas
Dalyvaukite konkurse „Mano vasaros romanas“ ir laimėkite puikius prizus!
