Bet visgi jos įkalbėjo mane prisiregistruoti pažinčių portale. Daug žavių vaikinų rašė, siūlė susitikt, bet aš vis nedrįsdavau. Ir taip išėjo, kad netyčia prasitariau draugei, jog vienas ypač simpatiškas vaikinas siūlo susitikti, tai ji mane spirte išspyrė į pasimatymą. Ir ką? Susitikau su juo. Viskas buvo nuostabu, na... ypač jis.
Sužavėjo mane tos žalios akys, karštos rankos ir švelnumas, o dar tas pirmas saulėlydis stebėtas kartu...
Aš, atrodė, šaltakraujė ir nepalaužiama pajutau, kad su juo viskas taip greit nesibaigs, kad neužteks vieno pasimatymo. Sužavėjo mane tos žalios akys, karštos rankos ir švelnumas, o dar tas pirmas saulėlydis stebėtas kartu... Jis palydėjo mane namo, stipriai apkabino ir pabučiavo į kaktą. Man šito ir užteko. Taip juo susižavėjau, o gal net įsimylėjau, galima sakyt, pirmąkart susitikus. Na, ne veltui Klaipėda yra romantikos ir meilės miestas.
Kitą kartą susitikę, kėlėmės keltu į Smiltynę. Ir ten prieš jūrą ant kopų pirmą kartą pasibučiavom. Mano širdį neapsakomi jausmai užplūdo. O po to kaip maži vaikai žaidėm gaudynių ir stengėmės vienas kitą apversti ant smėlio. Net nerūpėjo, ką kiti pamanys. Jie nebuvo svarbiausi, tada svarbiausi buvo MES. Net ir dabar, vaikščiodama po paplūdimį, aš vis tai prisimenu...
Net keista, kiek paprastų akimirkų su Tau mielu žmogumi (vis dar man atrodo, kad jis per gražus ir per geras man) gali padaryti tave laimingu, priversti nesirūpinti, ką apie Tave galvos kiti ir jaustis ypatinga. Ir aš tikiuosi, kad dar daug gražių akimirkų su juo praleisiu ir jis taps mano gyvenimo dalis.
Dalyvaukite konkurse „Mano vasaros romanas“ ir laimėkite puikius prizus!
