Nors Monika neskirsto praėjusių metų į gerus ar blogus, tačiau sako, kad šie metai jos gyvenime buvo tikrai geri. „Paprastai metus vertinu gruodžio 31 dieną, bet metai visgi buvo geri. Šiaip stengiuosi nedaryti tokio sprendimo, nes kiekvieni metai mus augina ir atneša skirtingų atsakymų. Vieni mažiau, kiti daugiau. Bet visa tai yra reikalinga. Kiekvieni metai yra geri, tik reikia mokėti tą gerumą įžvelgti“, – Žmonės.lt sakė M.Linkytė.
Muzikine prasme šie metais Monikos gyvenime buvo išties įspūdingi. Ar galėtų pasakyti, kad tai buvo jos karjeros viršūnė?
„Nesakyti taip, manau, būtų kvaila. Mes visi siekiame, kad mus išgirstų ir pamiltų kuo daugiau žmonių. Man galbūt ne tie laimėjimai svarbūs, o patyrimai, atėję kartu su jais, nes jie augina mane kaip žmogų. Bet aš nenoriu sureikšminti statulėlių, tai tiesiog materija, kurią gauni, teoriškai jos nieko neduoda. Svarbu yra jausmai, išvados, kurias gali pasidaryti, gerbėjai, kurie tavęs klauso, jie yra kur kas svarbiau.“
Tad Monika kasmet stengiasi užsibrėžti kuo didesnius tikslus: „Kaip sakoma: reikia užsibrėžti kuo aukštesnę kartelę, ir jeigu bent 80 procentų išpildai tai, ką užsibrėžei, tai yra labai gerai. Aš visada stengiuosi užsibrėžti kuo daugiau, kad pasiekčiau tuos 80 procentų.“
Tačiau apie juos atvirauti nelinkusi: „Man atrodo, kad žmogus be paslapties yra niekam neįdomus. Todėl pati stengiuosi gyventi su paslaptimi, manau, kad ir žmonėms yra įdomiau – viską laiku ir vietoje pranešti.“
Metų skaičius nerūpi
„Man skaičiai nelabai rūpi. Manau, kad 24-erių gali būti labai jauno suvokimo, bet jei teisingai į viską žvelgi, tai gali pasidaryti pakankamai išmintingas. Tai priklauso nuo tavo gebėjimų pasiimti tai, ką siūlo gyvenimas“, – kalbėjo Monika.
Dainininkė sako, kad ir gimtadienis jai yra diena, kada ji mėgaujasi artimiausių žmonių draugija. „Man gimtadienis yra ta diena, kai negalvoju, kokie buvo metai, o tiesiog pasidžiaugiu visais savo draugais vienoje vietoje. Tai man yra gražus paminėjimas su tėvais, draugais. Tėvams smagu padėkoti už tai, kad esu, kad galiu kurti savo gyvenimą.
Tik šiemet nebus brolio, jis mokosi užsienyje. Bet tikrai paminėsiu, tortas bus, – juokėsi Monika. – Didelio vakarėlio neplanuoju, planuoju gražų ir šiltą pasisedėjimą su draugais.“
Tai ar jau prašė kažko dovanų? „Iš draugų neprašiau nieko, nes galvoju, kad mano artimieji yra pakankamai išradingi ir sugalvos ką nors patys be mano pagalbos. Aš nesureikšminu dovanų, kas jiems atrodo, kad bus vertinga, tuo ir džiaugsiuosi.“
M.Linkytė sako, kad gyvena šia diena ir yra dėl visko laiminga. „Aš esu savo gyvenimu tikrai patenkinta. Labai stengiuosi, kad jis būtų geras. Svarbiausias dalykas būti geram ir nuoširdžiam žmogui. Be abejo, aš kaip ir kiekvienas žmogus, turiu kažkokių trūkumų, blogybių, savybių, kurios kažkam nepatinka. Stengiuosi, kad tas gerumas pasiektų ir kitą. Bet ir neturiu noro visiems įtikti ir patikti, nes suprantu, kad to niekada nebus, tai labai bereikšmis siekis. Noriu gyventi taip, kad mano vaikai galėtų sakyti: Monika buvo geras žmogus.“
Tai jau galvoja apie vaikus? „Kol kas apie vaikus negalvoju, labai juos myliu, bet savų dar neplanuoju.“
