„Lietuvoje viešėjo mano sesuo su vaikais, todėl norėjau jiems parodyti pačias gražiausias Lietuvos vietas. Mirusios kopos man paliko didžiulį įspūdį – tai ypatinga vieta su žodžiais sunkiai apibūdinama energetika... Kopų, kurios susiformavo smėliui užpusčius ištisus kaimelius, grožio, didybės ir jėgos neįmanoma nupasakoti“, – įspūdžiais dalijosi garsi moteris.
Aplankiusi Parnidžio kopą Agnė gailėjo nykstančio grožio, o neatsakingus poilsiautojus, drįstančius žaisti tinklinį saugomoje teritorijoje, sudrausmino. „Kokia gi kalba dar turi būti parašyta, kad kopa – nyksta, o norint ją išsaugoti tereikia tiesiog saugoti – neliesti ir grožėtis?“ – klausėa stebėdamasi savanaudiškais poilsiautojais A. Grigaliūnienė ir pridūrė, kad ji savo pamėgtame miškelyje, eidama į Nidos švyturį, surenka visas šiukšles. „Paprasta, tiesa? Labai palaikau gamtos švarinimo iniciatyvas, jos galėtų tęstis ištisus metus. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Taip pat auklėju ir savo sūnų – tikiuosi, kad gamtoje pamatęs šiukšlę jis žinos, kaip tinkamai elgtis“, – kalbėjo A. Grigaliūnienė ir visus Lietuvos žmones kvietė saugoti gamtą ir mąstyti, kur ir kaip augs bei gyvens mūsų vaikai.
 |
| Agnės sūnus Gabrielius |
Agnė drauge su vyru, sūnumi ir Lietuvoje apsilankiusiais giminaičiais grožėjosi Nida, mėgavosi bangomis, žaidė tenisą, ragavo šviežiai rūkytas žuvis, aplankė kitus Neringos miestelius bei plaukė į Ventės ragą žieduoti paukščių. „Mane apėmė keistas jausmas, kai sūnus rankoje laikė žieduotą paukštelį. Tikiuosi, tai buvo laimės paukštė...“ – šiltai šypsojosi Agnė.
