„Darbštumo, kūrybingumo ir didelio noro“, – sako rankinukų dizainerė Aurija Petraitytė. 27-erių metų kaunietė ne tik studijuoja garsiame Niujorko universitete, bet ir kuria rankinukų dizainą vieniems didžiausių jaunimui skirtų Amerikos parduotuvių tinklų, rengia mados šou Niujorke, o jos talentą įvertino ir „Cosmo Girl“ žurnalas, rugsėjo mėnesio numeryje pasiūlęs Aurijos kurtą rankinuką kaip puikų šio rudens garderobo akcentą. Su rankinukų dizainere Aurija kalbamės apie mokslą, madą ir kelią į pripažinimą.
Kada pajutai, kad kūryba ir domėjimasis mada tau nesvetimi?
Polinkį madai turėjau nuo mažens. Pirmieji mano kūriniai buvo skirti lėlėms – jos visada turėjo daug rūbų.
Polinkį madai turėjau nuo mažens. Pirmieji mano kūriniai buvo skirti lėlėms – jos visada turėjo daug rūbų.
Juos ne tik siūdavau, bet mėgau ir nerti vąšeliu. Augdama pastebėjau, kad man įdomūs ne tik rūbai – pirmiausiai dėmesį atkreipdavau į žmogaus batus, vėliau žvilgsnis nukrypdavo į rankinę. O būdama 16–os, tėvams jau tvirtai pareiškiau, kad noriu būti dizainerė. Kadangi domėjimasis batais ir rankinukais tik didėjo, po mokyklos baigimo Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino fakultete pasirinkau Odos gaminių dizaino ir technologijos specialybę.
Kaip atsitiko, kad pradėtas studijas Kaune baigei Niujorke ir dar spėjai pasimokyti Italijoje?
Baigusi 3 kursus KTU, atvykau į Ameriką. Nors ir žinojau, kad į FIT labai sunku įstoti, pasiryžau viską padaryti, kad ten patekčiau. Myniau universiteto slenkstį, nešiau savo darbus. Savo kailiu patyriau, kad ši mokslo įstaiga tikrai labai daug reikalauja iš norinčiųjų ten studijuoti. Tačiau užsispyrimas ir darbštumas padarė savo – tapau viena iš 25-ių Rankinukų ir batų dizaino (Accesories Design) specialybės studentų. Tai – vienintelė tokia studijų programa Amerikoje, kurią baigus gaunamas aukštojo mokslo diplomas. O pasitaikius progai vasarą pasimokyti Italijoje, ją nedvejodama išnaudojau ir po pirmojo kurso FIT keliems mėnesiams išvykau į Florenciją.
Ar gali palyginti dizaino studijas Lietuvos ir Amerikos mokyklose?
Skirtumas tikrai labai didelis. Lietuvoje mokėmės iš knygų, o Amerikoje viskas išmokstama dirbant – sėdi gamybos paskaitoje, ir darai. Lietuvoje apie iškarpas mokėmės pusę metų, teko įsiminti krūvas formulių, o JAV esmė buvo paaiškinta per 15 minučių, ir iš karto viską ėmėme daryti praktiškai. Amerikos universitetas paruošia specialistą, kuris savo srityje jau yra praktikas, o ne tik išmano teoriją. Tačiau aš labai džiaugiuosi, kad studijas pradėjau Lietuvoje ir vėliau išnaudojau galimybę pasimokyti Italijoje, nes pastebėjau, kad, lyginant su kursiokais FIT, turėjau daug visapusiškesnį ir technologijos, ir dizaino supratimą. Ta skirtinga patirtis labai praverčia ir darbe.
Prakalbai apie darbą. Papasakok, kokia yra rankinukų dizainerės diena.
Kadangi gavau vieną diplomą, nusprendžiau nesustoti ir toliau studijuoti produkcijos gamybą ir vadybą, tad mano vakarai dar skirti mokslui, o dienos – darbui. Esu vyriausioji kompanijos FFNY dizainerė. FFNY – tai kompanija, kurianti rankinukus ir dideliais kiekiais aprūpinanti tokius parduotuvių tinklus kaip „Forever 21“, „Rainbow“ ir „Claire‘s“. Mūsų klientės yra jaunos panelės, kurios, neišleisdamos daug pinigų, nori atrodyti madingai. Merginos trokšta būti panašios į garsias kino aktores bei pramogų pasaulio atstoves, tad kopijuoja žvaigždžių šukuosenas, rūbus ir aksesuarus. Panelės, pamačiusios mėgstamas garsenybes su Armani, Valentino ar Christian Dior rankine, ieško ir puola pirkti panašius, tik pigesnius rankinukus. Tad tenka rankinukus kurti atsižvelgiant į šį klienčių bruožą. Visiškos laisvės kūrybai nelieka, tačiau kartu žavi, kad galiu kurti jaunatviškas, ryškias rankines.
Kiek laiko užtrunka, kol rankinukas iš eskizo popieriaus lape virsta realybe?
Pirmiausiai susitinku su užsakovais, išklausau jų pageidavimus bei idėjas. Tada naujas rankinuko modelis gimsta popieriaus lape. Paskui eskizas siunčiamas į siuvyklą Kinijoje, ir iš ten po vienos ar dviejų savaičių atkeliauja pasiūtas gaminys. Dažniausiai pasiuvami keli skirtingų spalvų rankinukai, kad užsakovas galėtų išsirinkti labiausiai jį tenkinantį variantą. Tačiau pasitaiko, kai klientas pareiškia, kad rankinukas per gerai ir per brangiai atrodo, ir dėl to jaunosios pirkėjos jo gali nepirkti... Tenka modelį supaprastinti.
Ar skaičiavai, kiek rankinukų esi sukūrusi?
Neskaičiavau. Tačiau per savaitę sukuriu apie 10 rankinukų modelių. Kiekvienam sezonui pasiuvama apie 80 skirtingo dizaino rankinukų. Be įprastų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos kolekcijų klientai dar užsako ir šventines, kelionių, priešpavasarines ar kitokioms progoms skirtas kolekcijas. Tad kūryba niekada nenutrūksta.
Be mokslo ir darbo dar rengi mados šou, kuriuose pristatai savo kurtus rankinukus. Kaip viską spėji?
Laisvo laiko tikrai neturiu daug, tačiau rengti mados šou manęs niekas nevertė. Pati pasiūliau šią idėją savo kompanijos vadovams ir jie mano užsidegimą palaimino. Tačiau pati viską organizuoju nuo A iki Z. Surandu rūbų dizainerį ar kompaniją, su kurių rūbais būtų galima rodyti ir mano kurtas rankines.
Per savaitę sukuriu apie 10 rankinukų modelių. Kiekvienam sezonui pasiuvama apie 80 skirtingo dizaino rankinukų.
Dalį rankinukų sukuriu specialiai šou, dalį atrenku iš ankstesnių kolekcijų, skirtų parduotuvėms. Štai prieš kelias savaites vyko šou, kuriame buvo demonstruojami Europoje populiarių Evisu džinsų ir mano rankinukų kolekcijos. Į tokius mados šou susirenka nemažai mados pasaulyje besisukančių žmonių, tad šie renginiai yra puiki proga išgirsti, kaip mano darbą vertina kiti. Kartu man tai ir reklama, ir investicija ateičiai.
Įdirbis, matyt, jau duoda vaisių. Ne veltui tavo rankinuko nuotrauką galima rasti žurnalo „Cosmo Girl“ rugsėjo mėnesio numeryje. Koks jausmas atrasti savo kurtą modelį tūkstantiniu tiražu leidžiamame JAV žurnale?
Jausmas tikrai nenusakomas. Atsimenu, kai prieš kelias savaites ankstų šeštadienio rytą paėmiau pavartyti „Cosmo Girl“ žurnalą, norėdama pamatyti, kas naujo madų pasaulyje. Viename puslapyje buvo rūbų, batų ir rankinių, kurie madingi šį rudenį, nuotraukos. Ir staiga tarp visų siūlomų daiktų pamačiau savo sukurtą ryškiai geltoną rankinuką. Nieko nežinojau ir neįtariau, kad mano darbą pastebėjo žurnalo mados redaktorius. Man, jaunai dizainerei, tai didelis įvertinimas. Puoliau skambinti draugams pamiršusi, kad tebuvo septinta valanda šeštadienio ryto.
Po tokio įvertinimo ar nekyla noras dirbti ne kitiems, o kurti savo kolekcijas?
Visi kūrėjai to nori, nes tik dirbdamas sau esi nepriklausomas. Tačiau tai – labai sunkus verslas, tik talento neužtenka, reikia ir nemažų investicijų. Tačiau pirmoje vietoje yra ne kapitalas, o patirtis, be kurios gali sudegti. Todėl labai vertinu savo darbą FFNY kompanijoje. Nors tai, ką darau dabar, yra masinė kūryba, tačiau tai – neįkainojama patirtis, kartu ir naujos pažintys bei didėjantis klientų ratas. Kasdien mokausi ir tobulėju, kad vėliau visas žinias bei pažintis galėčiau panaudoti dirbdama sau.
Daugumai garsių dizainerių jų vardai tampa prekės ženklu. Kaip amerikiečiams sekasi ištarti tavo vardą?
Oi, Aurija jiems tikrai sunku ištarti. „J“ raidė vardo viduryje amerikiečiams atrodo kaip kinų raštas. Tačiau juokingiausia, kad ir pasakius savo vardą lietuviams, jie paklauso, pakraipo galvą ir paprašo pasakyti savo tikrąjį vardą.
Kalbant apie lietuvius, ar daug tautiečių tenka sutikti dirbant mados versle Niujorke?
Rankinukų dizainerių lietuvių Niujorke dar nebuvau sutikusi, tačiau pažįstu keletą rūbų dizainerių. Ir drąsiai galiu paneigti stereotipą, kad lietuviai pasiruošę vienas kitam gerklę perkąsti. Taip tikrai nėra. Nors ir sukamės tame pačiame mados pasaulyje, tačiau visi sutikti lietuviai yra labai draugiški ir palaikantys.
Atsimenu, kai paėmiau pavartyti „Cosmo Girl“ žurnalą, norėdama pamatyti, kas naujo madų pasaulyje. Ir staiga tarp visų siūlomų daiktų pamačiau savo sukurtą ryškiai geltoną rankinuką.
Tam įtakos, matyt, turi išsilavinimas. Žmonių, kurie ne vienerius metus mokosi, kažko siekia gyvenime, bendravimas yra geranoriškas.
Rankinukų dizainerės negalima nepaklausti, kokie rankinukai dabar madingi?
Ekonomikos nuosmukis daro įtaką ir rankinukų dizainui. Vis dažniau rankinėms siūti renkamasi ne oda, o jos pakaitalas. Į madą ateina medžiaginiai rankinukai su gėlių motyvais. Šį ir kitą sezoną karaliaus mėlyna rankinių spalva – nuo skaisčiai žydros iki jūros mėlynumo.
O ar reikia rankinuką derinti prie batų ar rūbų?
Aš į rankinuko ir batų derinimą žiūriu skeptiškai. Bus gražu, bet neįspūdinga. Patarčiau rankinuką derinti ne taip akivaizdžiai – geriau ne su batais, o su šalikėliu. Rankinuko galima ir prie nieko nederinti, o pasirinkti tokį, kuris būtų aprangos akcentu.
