Vieną balandžio rytą savo namuose Vilniaus pakraštyje priėmęs svečius iš už Atlanto, V.Adamkus pirmiausia pasiteiravo ne apie ką kitą, o apie Čikagos „Deep Tunnel“ projektą – didžiulę požeminių tunelių ir rezervuarų sistemą, skirtą apsaugoti Mičigano ežerą nuo taršos ir potvynių.
Amerikiečių žurnalistams toks Lietuvos prezidento klausimas pasirodė itin jautrus, bet nestebinantis. Beveik pusę gyvenimo V.Adamkus praleido JAV, Čikagoje, kur 1981–1997 m. vadovavo JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) 5-ajam regionui. Iki šiol dalis Čikagos lietuvių didžiuodamiesi sako, kad būtent V.Adamkus padėjo išvalyti šį garsųjį ežerą.
Laisvės siekis net ir JAV koridoriuose
Kalbėdamas su „Chicago Sun-Times“, V.Adamkus prisiminė savo ilgą kelią nuo pasitraukimo iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais iki įsitvirtinimo JAV, kur sukūrė gyvenimą kartu su žmona Alma.
Net ir užimdamas aukštas pareigas JAV valdžios institucijose (1981 m. tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas jį paskyrė EPA 5-ojo regiono direktoriumi), jis nuolat ieškojo progų kalbėti apie Lietuvą.
„Lietuva visada buvo mūsų mintyse. Turėjau galimybę bendrauti su aukščiausiais JAV valdžios pareigūnais, glaudžiai bendradarbiavau su Kongreso nariais“, – interviu prisiminė prezidentas.
Anot jo, net susitikimuose su JAV prezidentais pokalbiai neapsiribodavo vien aplinkosauga: „Kai prezidentas paklausdavo: „Kaip laikosi Lietuva?“, tai tapdavo proga aptarti svarbiausius mūsų šalies klausimus.“
Skaudus sugrįžimas ir Almos ašaros
JAV leidiniui V.Adamkus pasakojo, kad pirmasis grįžimas į okupuotą Lietuvą 1972-aisiais jam paliko itin skaudų įspūdį – visuomenė buvo įbauginta, žmonės gatvėse vaikščiojo nuleidę akis.
Todėl 1998-aisiais, būdamas 71-erių, jis priėmė lemtingą sprendimą – kandidatuoti į Lietuvos prezidentus. Tačiau šis kelias nebuvo lengvas ne tik politiškai, bet ir asmeniškai. Jam teko įtikinti žmoną Almą palikti ramų gyvenimą JAV.
„Ji labai stipriai tam priešinosi“, – neslėpė V.Adamkus, prisimindamas, kad Alma svajojo apie ramų gyvenimą ir keliones. „Turiu pripažinti, kad dėl mano sprendimo buvo išlieta daug ašarų. Tačiau galiausiai Alma tapo tikra bendražyge.“
„Amerikietiška dvasia“ ir palikimas
JAV žiniasklaidos kalbinti Lietuvos ir JAV ekspertai vieningai sutaria – V.Adamkus atnešė į Lietuvą tai, ko jai labiausiai reikėjo.
Buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas Arūnas Pemkus leidiniui teigė, kad V.Adamkus tarptautinėje politikoje jautėsi „kaip žuvis vandenyje“, o parlamentaras Žygimantas Pavilionis pabrėžė, jog prezidentas įkūnijo Amerikoje išsaugotą tarpukario Lietuvos dvasią. Jam pritarė ir JAV senatorius Dickas Durbinas, pastebėjęs, kad V.Adamkaus vertybės atsispindi ir dabartinėje, tvirtoje Lietuvos užsienio politikoje.
Baigiantis interviu paklaustas, kaip norėtų būti prisimenamas, 100-mečiui besiruošiantis V.Adamkus ilgam susimąstė.
„Nereikia norėti, kad tave kažkaip prisimintų. Svarbiausia pačiam jausti, ar savo gyvenimu prisidėjai prie kažko prasmingo“, – sakė jis. „Kai savęs paklausiu, ar padariau tai, ką norėjau, ar viską padariau tinkamai, galiu nuoširdžiai pasakyti – esu laimingas, kad turėjau galimybę prisidėti ir atidaviau viską, ką galėjau.“
