M.A.Haroldas kandžią kritiką A.Maldeikienei pažėrė šeštadienį, savo „Facebook“ paskyroje.
„Ateityje nemokėsiu už Maldeikienės širdies operaciją. Jos svorio, dietos ir streso problemos nėra mano kaltė. Aš pasinaudosiu visais įmanomais metodais, kad padėčiau jai numesti svorio. Jai turėtų būti draudžiama užsukti į parduotuvę po 22 valandos, iš jos turėtų būti atimta teisė pirkti sūrį. Jos namą turėtų supti pareigūnai, kad patikrintų, ar neslepia nelegalių dešrelių. Ji visą parą turėtų nešioti ją sekantį aparatą, mes visi turėtume tokį nešioti tam, kad įrodytume, kad neperkame jai dešrelių. Problema išspręsta“, – rašė jis.
Tokį pasisakymą pamačiusi A.Maldeikienė nutarė netylėti: pati išdėstė savo atsaką jam.
A.Maldeikienė savo mintis taip pat išklojo „Facebook“ tinkle. Čia ji rašė:
„Turiu pasakyti, kad nė vienas iš Haroldo siūlomų dalykų, kuriais ketinama riboti mano gyvenimą, man ne problema.
Po 22 val. aš jau visada guliu lovoje ir skaitau. Lovoje nevalgau, tik ryte geriu kavą. Sūrio beveik nevartoju (galiu atsisakyti visai), dešrelių policija neras, nes niekas namie jokios mėsos jau senokai nevalgo ir jos neperkame (o šiaip tegul vaikšto — man policija patinka).
Dėl antsvorio — manau, esu absoliučiai laiminga ir tinkamo svorio savo amžiaus moteris. Nors jeigu visai rimtai — Haroldo nepakankamas svoris leidžia įtarti rimtas problemas ir negebėjimą susitvarkyti su savo raumenų mase. Gal reikėtų pradėti treniruotis, ar ką, nes dabar atrodo kažkaip labai jau nevyriškai... Matyt, todėl taip retai girdžiu jo mintis per posėdžius... Vis liūdnai slankioja pirštuku po kompiuterio klaviatūrą. Didesnė raumenų masė garantuotų ir geresnę smegenų veiklą.
Dietos nesilaikysiu, nes nematau jokio reikalo — ir taip valgau nedaug, sveiką maistą, o mėsos vartoju labai nedaug, be to, sportuoju. Bet visi jo apribojimai iš esmės OK... Visiškai sutinku. Kol kas tik policija nesilanko, bet tegul — pasikalbėsime su ja apie naujas knygas ir/ar operas.
Už operaciją ir dar širdies Haroldui mokėti neteks: jo pajamos, kaip rodo deklaracijos, tokios menkos ir tokios liūdnai apgailėtinos, kad net pas eilinį gydytoją vizitui apmokėti būtų per mažai, ką jau ten operaciją.
Nors niekada nesiskundžiau širdimi, o ir šiaip esu visiškai sveika, užjaučiu, Haroldai.“
