Lietuvos krepšinio trenerio Algirdo Brazio karjeros vingiai vėl pasuko į Rusiją. Lietuvis sukirto rankomis su šios šalies Superlygos pirmenybėse kovojančios Krasnojarsko „Enisey“ ekipos vadovais ir metus vadovaus praėjusį sezoną autsaidere buvusiai komandai. „Nuskridau į Maskvą, pakalbėjau su klubo valdžia, specialiai atvykusia iš Krasnojarsko... Aptarėme visas detales ir jau pradėjau mąstyti apie būsimą darbą. Nors kontraktas dar nepasirašytas, jau įnikau į ekipos komplektavimo klausimus“, – vakar teigė krepšinio specialistas. 1995 metais Kauno „Žalgirio“ komandoje trenerio asistentu pradėjęs dirbti A.Brazys ekipos vairą perėmė 2000-aisiais ir vadovavo jai iki 2002 metų. Paskui vadovavo Alytaus „Alitos“, Rusijos Sankt Peterburgo „Spartak“, estų Tartų „Rock“ ir ukrainiečių Mariupolio „Azovmaš“ klubų krepšininkams.
Dešimt kandidatų
– Kaip atsitiko, kad sutikote treniruoti „Enisey“ klubą? – dienraštis L.T. paklausė A.Brazio.
– Tiesiog taip išėjo... Kai pasitraukiau iš Mariupolio ekipos stratego posto, turėjau laiko pailsėti – pusę metų skyriau sau. Prieš porą savaičių pamąsčiau, kad reikėtų pradėti galvoti apie darbą ir netikėtai gavau pasiūlymą iš Krasnojarsko klubo. Apsvarsčiau visus „už“ ir „prieš“ ir sutikau...
– Nebaugina, kad Krasnojarsko klubas praėjusiame sezone buvo Superlygos autsaideris?
– Na ir kas, kad buvo... Kai paskelbė, kad pasibaigus 2008–2009 metų Rusijos krepšinio sezonui iš 12 pirmenybėse žaidžiančių ekipų liks tik dešimt, visi silpnesni klubai sukruto – niekas nenori prarasti vietos. Krasnojarsko krašto gubernatorius, miesto valdžia iškart atsisuko į komandą – finansiškai ji dabar pajėgi sau leisti pirkti žaidėjus, kad šie „Enisey“ kilstelėtų aukščiau dešimtos vietos... Juk puikiai žinote, kokie Rusijoje dabar vaikšto pinigai ir kiek investuojama į sportą. Žinoma, nesakau, kad Krasnojarsko ekipa turės tokį pat biudžetą kaip Maskvos CSKA, „Dinamo“ ar „Chimki“, tačiau kai miestas nori, kad klubas išliktų aukščiausiame divizione, duoda tiek pinigų, kad taip ir įvyktų.
– Tačiau Krasnojarskas – Sibiras, kur karaliauja žiemos sporto šakos, kur siaubingi šalčiai...
– Tai jau ne. Prieš susitikdamas su klubo vadovais viską išsiaiškinau. (Juokiasi.) Nėra ten tokių žiaurių šalčių, kaip įsivaizduojame. Viskas normaliai... Gąsdinti neverta – jau žinau, koks klimatas Krasnojarske: kai kada pas mus būna šalčiau nei pas juos.
– Turėjote pasiūlymų iš kitų klubų?
– Taip, bet jie buvo nekonkretūs – kaip jau sakiau, pusmetį ne itin rodžiau entuziazmą ieškodamas darbo, tad ir komandos pasidomi, pasižiūri, ar gyvas, ir padeda tave į stalčių. Man buvo įdomu susitikti su Krasnojarsko komandos vadovais – pasirodo, jie rinkosi iš dešimties kandidatų: buvo ir amerikiečių, ir jugoslavų, ir rusų... Kodėl pasirinko mane – nežinau. Gal lėmė tai, kad jau esu dirbęs Rusijoje, gerai moku kalbą, žinau specifiką.
Gal kvies ir lietuvius
– Ar Lietuvos ekipos nesidomėjo Jūsų paslaugomis?
– Nelabai.
– Sakėte, kad jau pradėjote mąstyti apie komandos komplektavimą. Ar tai reiškia, kad su Jumis į Krasnojarską vyks vienas, o gal keli Lietuvos žaidėjai?
– Komandos vadovybė iškėlė man užduotį taip sukomplektuoti ekipą, kad ji galėtų tapti rimtu varžovu net Maskvos superklubams. Galima sakyti, kad man teks pasirinkti startinį penketą – naujus krepšininkus, kurie bus smogiamoji „Enisey“ jėga. Mano galva, teks nusipirkti porą amerikiečių, o trys vietos lyg ir laisvos. Jeigu rasiu Lietuvoje tinkamą pagal savo poziciją bei meistriškumą žaidėją, žinoma, pasiūlysiu jam vykti į Krasnojarską.
– Kada „Enisey“ klubo žaidėjai pradės treniruotis?
– Tai kad jau dabar treniruojasi – kiek žinau, keli vietos krepšininkai, turintys sutartis su ekipa, treniruojasi... Kaip supratote, ieškau ekipai naujokų, kai viskas bus parengta, sustyguota ir sudėliota į vietas, vyksiu į Krasnojarską ir pradėsiu darbą.