Sukčiai mėgsta liaupsinti
„Įsivaizduokite situaciją: atidarote savo elektroninį paštą arba socialinių tinklų paskyrą ir matote žinutę iš prabangiai skambančio užsienio kolekcininko ar tarptautinės meno platformos atstovo. Jie žavisi jūsų kūryba, negaili skambių terminų ir siūlo įsigyti jūsų paveikslus už sumą, kuri viršija drąsiausias svajones. Arba dar geriau – praneša, kad jūsų darbai jau atrinkti į prestižinę pasaulinę kolekciją. Skamba kaip ilgai lauktas karjeros šuolis? Deja, šiandien tai dažniausiai būna profesionaliai paruoštų spąstų pradžia. Meno pasaulį drebina nauja, itin rafinuota sukčiavimo banga, kurios taikiniu tampa atviri, emociškai pažeidžiami ir pripažinimo siekiantys kūrėjai“, – sako A.Gaičiūnas.
Viešai prabilti apie šią problemą jis nutarė būdamas įsitikinęs, kad meno pasaulio žmonėmis sukčiams gali būti lengviau manipuliuoti dėl jų jautrumo.
Anot A.Gaičiūno, „dosnaus pirkėjo“ schema dažniausiai remiasi skubotumu ir finansinėmis manipuliacijomis – sukčiai susikuria vizualiai nepriekaištingas paskyras, naudoja garsių kuratorių vardus, sako, kad kūrinį perka kolegai dovanų, todėl tikisi jį gauti greitai. Be to, pirkėjas visada be jokių derybų pasisiūlo mokėti pilną kūrinio kainą ir neužilgo atsiunčia suklastotą banko pavedimo išrašą arba padirbtą pranešimą iš „PayPal“, teigiantį, kad pinigai „jau rezervuoti“, bet bus pervesti tik tada, kai menininkas pateiks siuntinio sekimo numerį.
Dar vienas pasipelnymo šaltinis, pasak A.Gaičiūno, yra reikalavimas iš anksto apmokėti „muito ar transporto draudimo mokestį“, kurį žadama kompensuoti vėliau.
„Pastaruoju metu tokių laiškų gaunu vis daugiau. Juose daug pagyrų, kalbama apie tarptautines kolekcijas, siūloma bendradarbiauti, tačiau atidžiau pasižiūrėjus matyti, kad tai šabloniniai tekstai, siunčiami šimtams ar net tūkstančiams menininkų, kurių tikslas yra pasipelnyti kūrėjų sąskaita, išgauti jų asmeninius duomenis“, – sako A.Gaičiūnas.
Prieduose – pavojus
Menininkas pats yra sulaukęs ne vieno laiško iš tariamo kolekcininko, kuris teigė esantis meno kolekcijos atstovas ir negailėjo pagyrų jo kūrybai.
Pasak jo, sukčiai dažnai siunčia tariamus katalogus, sutartis ar kolekcijų aprašymus. Juose gali būti kenkėjiškos programos arba nuorodos į netikras svetaines, kuriose prašoma suvesti prisijungimo ar mokėjimo duomenis.
Su panašia problema susiduria ir Kanadoje gyvenantis lietuvių menininkas Tadas Zaičikas. Jis sako, kad pastaraisiais metais itin išplito vadinamoji NFT sukčiavimo schema.
„NFT sukčiai dažniausiai pradeda nuo perdėtų komplimentų ir pasiūlymo įsigyti kūrinį kaip NFT. Vėliau menininkas nukreipiamas į tariamą prekybos platformą, kur turi sumokėti įvairius mokesčius. Galutinis tikslas nėra nusipirkti meną – tikslas yra išvilioti pinigus iš paties menininko“, – perspėja T.Zaičikas.
NFT, anot jo, yra skaitmeninis įrašas, rodantis, kas turi teisę į konkretų skaitmeninį kūrinį. Pavyzdžiui, menininkas sukuria paveikslą ir jį „paverčia“ NFT. Kolekcininkas gali nusipirkti šį NFT, o blockchain sistemoje lieka įrašas, kad būtent jis yra to NFT savininkas.
„Tikras kolekcininkas dažniausiai klausia apie kūrinį, jo dydį, kainą, techniką ar pristatymo galimybes. Sukčiai beveik iš karto kalba apie NFT, registraciją platformoje ar papildomus mokesčius. Tai vienas aiškiausių signalų, kad kažkas negerai“, – sako menininkas.
Jo teigimu, dažniausiai schema atrodo paprastai: menininkui pažadama sumokėti kelis ar net keliolika tūkstančių dolerių už NFT kūrinį. Tačiau prieš sandorį kūrėjas turi sumokėti registracijos, aktyvavimo, NFT sukūrimo ar kitus mokesčius, o pervedus pinigus tariamas pirkėjas dingsta.
„Pažįstu ne vieną kolegą, kuris pateko į vienokias ar kitokias pinkles. Nuostoliai buvo įvairūs – nuo prarastų kelių šimtų eurų iki dešimčių tūkstančių“, – sako T.Zaičikas.
Dar viena pastaruoju metu plintanti schema susijusi su socialiniais tinklais. Menininkai gauna laiškus, neva siunčiamus „Meta“, „Facebook“ ar kitų platformų vardu. Juose teigiama, kad paskyra pažeidė taisykles, buvo gautas skundas dėl autorių teisių arba būtina skubiai atlikti paskyros patvirtinimą.
„Reikia sustoti ir viską patikrinti. Sukčiai labai gerai išnaudoja kūrėjų norą būti pastebėtiems. Todėl sveikas skepticizmas šiandien yra toks pat svarbus kaip ir talentas“, – sako T.Zaičikas.
