Sekite 15min Google
Tautodailininkas ir medžio drožėjas Aivaras Norbutas į Druskininkus savo dirbinių atveža ne pirmą kartą – vyras skaičiuoja, kad kurorte per metus apsilanko po du ar tris kartus. Tačiau, panašu, kad po šio savaitgalio į kurortą jis nebesugrįš.
„Penktadienį buvo pirma Druskininkų Folkloro festivalio diena, kuro mugėje mes prekiaujame. Na, ir nuo šiol čia tapome persona non grata“, – atvirauja kūrėjas.
Priežastis slypi asmeninėje A.Norbuto taisyklėje, kurią jis taiko nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Vyras neslepia, kad su rusiškai prabylančiais mugės lankytojais jis turi savitą bendravimo filtrą.
„Mugėse tiems, kurie į mane kreipiasi rusiškai, okupanto kalba, pirmiausia pasakau, kad aš rusų kalba bendrauju tik po atsakymo, kam priklauso Krymas“, – savo poziciją dėsto tautodailininkas.
Pasak jo, lankytojų reakcijos išsiskiria į tris kategorijas. Jei klientas atsako, kad Krymas priklauso Ukrainai, bendravimas tęsiasi be jokių problemų. Visai kas kita, kai bandoma išvengti tiesaus atsakymo.
„Yra antra kategorija žmonių, kurie sako, kad Krymas kaimiečių, žmonių, ir jie politika neužsiima, klausia, prie ko čia Krymas. Tada pasakau, kad ties šia vieta mūsų bendravimas nutrūksta“, – sako medžio drožėjas. O štai trečiajai grupei jis ypač kategoriškas: „Jei pasako, kad Krymas yra rusų, toks žmogus, o tiksliau ne žmogus, pasiunčiamas paskui karinį rusų laivą.“
Kūrėjas pabrėžia, kad iš jo pusės viskas vyksta kultūringai ir be pakelto tono, tačiau jis tvirtai gina savo principus: „Aš turiu teisę neparduoti savo darbų tiems, kurie nežino, kieno Krymas.“
Visgi toks pilietiškumo testas pasirodė nepriimtinas šventės organizatoriams. Penktadienį tautodailininkas sulaukė dėmesio iš dviejų Druskininkų kultūros centro atstovių, kurios jam atnešė nemalonią žinią.
„Man pasakė, kad esu įtrauktas į juoduosius sąrašus, nes negerbiu rusakalbių žmonių, atvykusių į Druskininkus. Sakė, kad daugiau miesto mugėse nebūsiu pageidaujamas“, – prisiminė A.Norbutas.
Nors tokia žinia galėtų išgąsdinti ne vieną prekeivį, amatininkas savo pozicijos žada nekeisti. Jam kelia nuostabą, kad tęsiantis žiauriam karui, jam dar bandoma nurodinėti, kaip elgtis.
„Nepageidaujamas, tai nepageidaujamas, tačiau man keista, kad penktais plataus masto karo metais man kažkas aiškina, kaip turiu mylėti ruzijanus. Ne, jeigu man reikia rinktis tarp dalyvavimo Druskininkų mugėse ir klausimų uždavimo rusiškai į mane besikreipiantiems, aš nieko nekeisiu“, – rėžė jis, pridurdamas, kad paraiškas į kurorto muges nuo šiol siųs specialiai. „Ir jei nepriims manęs daugiau, tai nepriims, bet tai parodo savivaldybės poziciją šiuo klausimu.“
Vyras pastebi, kad jo požiūris neretai sulaukia ir pačių pirkėjų ar praeivių palaikymo. Kaip pavyzdį jis pateikia situaciją, kai šalia stovėjusi lenkė, išgirdusi jo klausimą vienai moteriai, drąsino ir sakė, kad „taip ir reikia su okupantais“.
Tenka atlaikyti ir provokacijas. „Buvo situacija, kai baltarusiai manęs klausė, o kodėl aš nekariauju Ukrainos fronte, – pasakojo A.Norbutas. – Galiu pasakyti, kad dėl amžiaus. Jei man būtų keturiasdešimt, tikrai kariaučiau fronte, o dabar padedu Ukrainai tiek, kiek galiu. Ir darysiu tai iki pergalės.“
Organizatorių pozicija įtikino ne visus
Kilus ažiotažui, sekmadienį į situaciją viešai sureagavo ir patys organizatoriai. Druskininkų kultūros centras savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo aptakiu pareiškimu, kuriame Folkloro šventę vadino subūrusia žmones bendrystei, tačiau neslėpė pasipiktinimo tautodailininko elgesiu, pavadinę tai neapykantos kurstymu.
„Deja, šventinę nuotaiką apkartino vieno asmens sukeltas incidentas. Tai tapo neskaniu šaukštu deguto gražioje šventėje. Druskininkų kultūros centras netoleruoja neapykantos kurstymo. Taip buvo iki šiol ir taip bus ateityje“, – rašoma organizatorių įraše.
Kultūros centras akcentavo, kad jų renginių scenose skamba įvairių tautų, gerbiančių demokratines tradicijas, muzika, o palaikymas Ukrainai įrodomas darbais – kviečiant ukrainiečių menininkus kurti Druskininkuose ir atveriant jiems scenas bei parodų erdves.
„Norėtųsi, kad ir toliau kalbėtume apie tai, kas mus jungia – muziką, kultūrą, tradicijas ir bendrystę, o ne ieškotume progų jas supriešinti“, – teigiama oficialioje pozicijoje.
Tačiau tokie argumentai įtikino toli gražu ne visus. Po Kultūros centro pareiškimu savo komentarą paliko ir žinoma žurnalistė Rita Miliūtė, kuri organizatoriams uždavė labai konkretų ir tiesų klausimą: „Gal galit paaiškinti, kuo jums šventes gadina klausimas rusiškai kalbantiems „kieno Krymas?“, ačiū.“
Bent kol kas šis žurnalistės klausimas, puikiai iliustruojantis visuomenėje kilusį rezonansą dėl savivaldybės ir principingo tautodailininko konflikto, taip ir liko be oficialaus atsakymo.
