Anūkams norisi atiduoti tai, ko galbūt vaikams nepavyko suteikti?
Pati sūnus auginau viena. Kiek galėdama stengdavausi juos užimti ir prigalvoti visokių įdomybių, kad tik nesijaustų blogai. Visgi tada buvo kitoks laikas – labiau reikėjo galvoti apie išgyvenimą, teko be galo daug dirbti. Aišku, labai graužiu save dėl visų švenčių, per kurias negalėdavau būti su savo berniukais. Dabar, viliuosi, anūkei galėsiu skirti tiek laiko, kiek reikės.
