Prisiminimais apie draugą „Instagram'e" dalydamasi B.Povilionienė neslėpė emocijų. Ji pasakojo apie bendrus prisiminimus ir kartu išgyvenamą skausmą.
„Atrodo, mano širdis plyšta ir kraujuoja. Noriu rėkti, šaukti, pasidalyti savo skausmu – gal pasidalijus bus šiek tiek lengviau. Šią savaitę turime atsisveikinti su mūsų draugu, su kuriuo bendrabučio laikais tiek visko nuveikėme, tiek gerų dalykų patyrėme. Sunkiausia tai, kad žinau, jog tas žmogus iš manęs sėmėsi įkvėpimo ir tikėjimo. Net nėra ką pasakyti – be galo liūdna. Sunku suvokti, koks trumpas ir trapus yra gyvenimas. Tokie žmonės ilgam išlieka atmintyje ir širdyje“, – kalbėjo ji.
Ši skaudi netektis B.Povilionienę paskatino prisiminti ir jos pačios patirtį su onkologine liga. Prieš trylika metų moteriai buvo diagnozuotas kiaušidžių vėžys. Nors ji sėkmingai pasveiko, iki šiol savo sveikatai skiria daug dėmesio ir kasmet atlieka profilaktinius tyrimus.
Vis dėlto pastaraisiais metais, registruodamasi kasmetinei patikrai, ji teigė susidurianti su klausimais, kodėl tyrimus atlieka taip dažnai. Pasak moters, tokios replikos verčia jaustis taip, tarsi jos sprendimas rūpintis savo sveikata būtų nepagrįstas.
„Yra dar vienas dalykas, apie kurį ilgai galvojau – pasakyti ar nutylėti. Ne paslaptis, kad prieš trylika metų susirgau vėžiu. Sėkmingai pasveikau, tačiau kiekvienais metais einu tikrintis. Pastaruosius porą metų, kai paskambinu užsiregistruoti kasmetinei patikrai, registratūroje vis išgirstu tą patį: kodėl einu, jei jau tiek metų esu pasveikusi? Esą nėra prasmės taip dažnai tikrintis. Susidaro įspūdis, tarsi gaiščiau laiką ar užimčiau kieno nors vietą“, – pasakojo ji.
B.Povilionienė pripažino, kad kiekviena artėjanti patikra jai kelia nerimą. Nors po ligos praėjo jau daugiau nei dešimtmetis, baimė, kad liga gali sugrįžti, niekur nedingo. Todėl, jos teigimu, raginimai tikrintis sveikatą viena vertus, o atkalbinėjimas tai daryti – kita vertus, kelia nemažai klausimų.
„Kiekvieną rugsėjį su didele baime laukiu patikrinimo ir žinios, kuri palengvintų mano mintis. O man sako neiti taip dažnai. Ką reiškia „dažnai“? Paskui būna klausiama: kur buvote, kodėl taip uždelsėte? Visada išlieka baimė, kad liga gali atsinaujinti ir kad galima pavėluoti“, – savo išgyvenimais dalijosi moteris.
Galiausiai B.Povilionienė kelia klausimą ir apie tai, kiek dažnai žmogui, kuris yra įveikęs onkologinę ligą, reikėtų tikrintis sveikatą. Ji neslėpė mananti, kad reguliarūs tyrimai padeda bent kiek sumažinti nerimą ir laiku pastebėti galimus sveikatos pokyčius.
„Man atrodo normalu kartą per metus atlikti kraujo tyrimą ir echoskopiją. Ar tai tikrai per dažnai?“ – klausė ji.

