Inga Valinskienė tikina, kad kartais ryžtasi išbandyti savo jėgas gamindama. „Nesu ta, kuri kasdien virtuvėje kuria šedevrus, tačiau sulaukusi svečių prie tuščio stalo jų nesodinu – visad stengiuosi kuo nors pavaišinti“, – pasakojo moteris. Vis dėlto ji prisipažino, kad itin įmanrių valgių ruošti pati nesiryžta. „Mane labai nervina ilgos receptūros ir ilgai ruošiami valgiai su galybe prieskonių, detalių. Gerai tai, kas padaroma paprastai, o jei ruošiant paprastą patiekalą pavyksta kažkas naujo, visad džiaugiuosi“, – tikino I.Valinskienė.
Paklausta, ar pasikliauja kulinarinėse laidose pateikiamais patarimais bei receptų knygomis, I.Valinskienė teigė naudingos informacijos tokiu būdu gaunanti netyčia. „Kadangi tokio pobūdžio laidų rodoma itin daug, tai, norom ar ne, akis užkliūva. Išmokau net keleta dalykų, kurie pasirodė visai įdomūs, o jei receptas atrodo paprastas, tai retkarčiais jį net užsirašau. Išmoktą medžiagą vėliau pritaikau gamindama specialioms progoms“, – prisipažino Seimo narė.
Seimūnė prisipažino, kad bene įmantriausias jos ruoštas patiekalas – tortas „Napoleonas“. „Tai, matyt, sudėtingiausias tortas, kurį galima imtis gaminti. Man jis nepavyko šimtu procentų, tačiau svečius pavaišinau“ – pasakojo ji. Vis dėlto I.Valinskienė tikino, kad jaukiems vakarams ruošiasi paprastai – jos nuomone, „ant stalo turi būti ką užkąsti ir kuo užkąsti“, o visas įmantrybes ji norinti palikti gaminimo profesionalams.
Pirmenybę teikia tradicijoms
I.Valinskienė tikino labiausiai mėgstanti lietuvišką virtuvę. „Esu tradicinė moteris, taigi mūsų tradiciniai patiekalai man itin priimtini. Tačiau kadangi jie – labai kaloringi, šiuos patiekalus valgau itin retai ir pati jų negaminu. Kalbant apie užsienio virtuves, renkuosi japonišką. Daugelis kitų mano skoniui pernelyg egzotiškos, mat nemėgstu valgyti aštriai. Kadangi japonų virtuvės patiekalai gali būti paruošiami visai be prieskonių, man jie tinka.“
Paklausta, prie kieno stalo sutinka didžiausias metų šventes, I.Valinskienė atviravo šiuos darbus paliekanti anytai. „Pas ją tradiciškai sutinkame Kūčias, ji gamina visus dvyliką patiekalų. Kalėdojame dažniau pas mus – tuomet patiekiu keptą žąsį, tačiau pyragus kepu ne visada. Pastaruoju metu šį darbą taip pat perima anyta. Šventes švenčiame tradiciškai“, – pasakojo moteris.
