Dainininkė tikino gamindama maistą itin mėgstanti eksperimentuoti ir niekada nepraleidžianti progos išmėginti ką nors nauja. „Nemėgstu tradicinių patiekalų – jokių kotletų su bulvėm ar ryžių košių! Verčiau jau liksiu neprisivalgiusi, tačiau paragausiu ko nors skanaus. Savo šeimai taip pat gaminu netradiciškai ir šiek tiek įdomiau, pavyzdžiui, eilinę moliūgų sriubą pagardinu kokoso pienu ar neįprastais prieskoniais – taip patiekalas tampa nekasdieniškas“, – teigė I.Martinkėnaitė.
Vis dėlto I.Martinkėnaitė pripažino, kad eksperimentuoti gamindama kasdien nesiryžta. „Eksperimentuodamas kasdien netenki didelės dalies to malonumo, kurį gali patirti improvizuodamas, pavyzdžiui, tik savaitgaliais ar per šventes. Taip ragauti įmantrių patiekalų tampa kur kas smagiau!“ – tikino atlikėja.
Dainininkei nesvetima ir užsienietiška virtuvė. „Prieš maždaug penkerius metus susipažinau su kinų virtuve, taip pat su japoniškaja. Mano vyro mama yra iš Rytų Rusijos, todėl esu puikiai pažįstama su visokiais Azerbaidžianietiškais bei Tadžikiškais patiekalais. Dabar man įdomu viską derinti, sugalvoti kažką savo. Virtuvės, dėl kurios būčiau pametusi galvą, nėra“, – teigė dainininkė.
Trūksta ingridientų
Paklausta, ar domisi kulinarinėmis knygomis ar televizijos laidomis, I.Martinkėnaitė atviravo, kad aistrą maisto gaminimui jaučia dar nuo vaikystės. „Dar besimokydama mokykloje pirkdavau vokiškas knygas apie kulinariją, skaitydavau, o tada gamindavau. Bėda ta, kad pas mus nėra daugelio jose aprašomų ingridientų, nors jie tampa vis labiau prieinami. Turiu didelę receptų knygų bei žurnalų kolekciją, tačiau dabar, turėdama gamybos stažą, labiau pasikliauju savimi – derinu produktus, improvizuoju.“
 |
| Viganto Ovadnevo nuotrauka /Ingrida Martinkėnaitė |
Paklausta, koks gi yra pats įmantriausias patiekalas, kurį gali pagaminti atlikėja, I.Martinkėnaitė susimąstė. „Gaminu ir midijas, ir austres… Bėda ta, kad vėlgi, šviežius šiuos produktus Lietuvoje rasti sudėtinga. Prisimenu, kai su merginomis koncertuodavome užsienyje, visad stengdavomės nueiti į jūsų gėrybių restoraną. Manau, kad pagaminti žuvį yra didžiausias menas, todėl kaskart, kai pagaminu ją skaniai, labai džiaugiuosi“, – atviravo atlikėja.
Stengiasi maitintis sveikai
Paklausta, ką galvoja apie tradicinę lietuvišką virtuvę, I.Martinkėnaitė sudvejojo. „Ne. Man ji priimtina tik nuvykus pas mamą ar seniai nematytas gimines. Vaišinti tradiciniais patiekalais labai gražu iš jų pusės. Vis dėlto, pati tų patiekalų nei noriu, nei moku gaminti“, – pripažino atlikėja.
I.Martinkėnaitė tikino, kad puikios jos figūros paslaptis – tikrai ne kalorijos. „Norėčiau jas skaičiuoti, tačiau ne visada pavyksta. Labiau stengiuosi derinti maistą, valgyti nedidelėmis porcijomis, vengiu valgyti vakarais. Dabar, kai nebekoncertuojame, tą padaryti kur kas lengviau – anksčiau su merginomis valgydavome net naktimis, įvairiose degalinėse ar pakelės užeigose“, – prisimena atlikėja.
Gamina ir vyras
Dainininkė džiaugiasi, kad visai neseniai prie maisto gaminimo jos šeimoje prisijungė ir vyras. „Jis įsigijo specialų „pečių“, kurio pagalba gali gaminti įvairiais būdais. Jis paruošia įvairius vištienos kepsnius, avienos troškinius, ką nors iš kalakutienos. Dažniausiai jis gamina savaitgaliais“, – pasakoja I.Martinėnaitė.
Vis dėlto posakiui, jog tikri kulinarai yra vyrai, dainininkė nepritaria. „Nesakyčiau, kad geresni. Mano vyras visai neruošdavo maisto – jis net neužsitepdavo sumuštinio, mat gyveno su trim seserim ir mama, kurios viską padarydavo! Tačiau dabar jis šį procesą pamėgo ir jam pavyksta. Galėčiau pasakyti, kad vyrai, matyt, sugeba greitai pajausti, kaip reikia gaminti, todėl mokymosi procesas netrunka ilgai. Mes, moterys, nuo jauno amžiaus jau kepam blynus, o jie, štai, iš pirmo karto!“ – svarstė I.Martinkėnaitė.
