– Tik ketvirtadienį nusileidote Lietuvoje, koks jausmas – grįžti iš kelionės?
– Viena gražiausių kelionės akimirkų man visada yra grįžimas į Tėvynę. Būnu pasiilgęs, ištroškęs jos, tad godžiai akimis ryju vaizdus, kaip kas atrodo, kas pasikeitę. Jausmas toks pats, kaip po mėnesio klajonių pamatyti ir apkabinti artimiausius žmones.
– Kiekvienoje savo kelionėje aptinkate lietuviškų pėdsakų. Kur nuvedė jie šįkart?
– Lietuvos JAV ir Kanadoje labai daug. Pirmiausia – žmones. Keliaudami dažnai sutinkame lietuvių. Antai vieną pamatėme mažame miestelyje Hainese Aliaskoje. Sutikome tiesiog parduotuvėje. Lankėmės pas Daivą Gaulytę Kalgin saloje Aliaskoje. Kai jos vyras Davidas mus pas ją atplukdė iš žemyno, ji buvo vienintelis žmogus saloje. Kaimynystės gyventojai – briedžiai, lapės, paukščiai ir žuvys.
– Kokių netikėtų susitikimų jūsų kelionėse su lietuviais būta?
– Mūsų kelionėse būna suplanuotų sustikimų, būna atsitiktinių. Pavyzdžiui, Monumentų slėnyje JAV. Kai ten atvažiavom, prasidėjo smėlio audra. Visi žmonės iš ten pabėgo. Gi matom iš tolo – stovi kažkas su žaliais marškinėliais. Privažiuojam – lietuvis. Taip kelias akimirkas ir žiūrėjom nustebę vienas į kitą.
– Kaip jums iš toli atrodo Lietuva?
– Toks gražus žalias Žemės lopinėlis su miškais, pievomis, ežerais ir upėmis. Būdamas Aliaskoje dažnai pagalvodavau, kad norėtųsi, jog ir Lietuvoje būtų daug daugiau laukinės gamtos. Sengirių, laukinių gyvūnų, žuvies. Darnos daugiau norėtųsi. Ir ne tik gamtoje.
– Esate dirbęs Sąjūdžio informacijos agentūroje, dalyvaujate šaulių veikloje, kas užaugino jūsų patriotizmą?
– Nesinori daug šnekėti apie tai, kad nevirstų kokia tai mada. Tai yra įgimta. Iš šeimos, iš aplinkos, kurioje augai, iš istorinių sanklodų. Galų gale – iš supratimo, kad Valstybė ir valdžia yra ne tas pats. Galima nemėgti valdžios, bet dėl to neturi pykti ant savo Valstybės. Valstybė yra Lietuva. O valdžią pagal visus požymius galime vadinti, pavyzdžiui, Rietuva.
– Jungiatės prie iniciatyvos „Lietuvos šimtmetį švęskime patys“. Kaip jūs pats labiausiai norėtumėte atšvęsti šį jubiliejų?
– Oriai, išdidžiai ir su pasitikėjimu. Klestinčioje Lietuvoje su laimingais piliečiais.
– Ką norėtumėte pasakyti jauniems žmonėms apie Lietuvą?
– Lietuvos valstybei labai reikia jaunimo. Nesusitepusio, išsilavinusio, europietiško mentaliteto. Ir nereikia dairytis aplink – Valstybės ir tautos gerovė pirmiausiai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Tad ne tik švęskime, bet ir kurkime Lietuvą patys!
Vytaro Radzevičiaus klajonių po pasaulį įspūdžių bus galima paklausyti šį šeštadienį, prie Ukmergės piliakalnio vyksiančioje šventėje.
